Augink ūsus – saugok sveikatą

Prostata ir vyriškumas – dvi neatsiejamos sąvokos. Bėda ta, kad tas vyriškumas demonstruojamas nesikreipiant pas gydytoją. „Man tik 25 metai, palauksiu, kol skausmas pilvo apačioje praeis savaime“, – galvoja neretas jaunuolis.

Iš tikro šia liga serga tiek jaunesni, tiek pagyvenusio amžiaus vyrai. Liga, prasidėjusi uždegimu, nesigriebiant laiku gydymo, išveša iki erekcijos sutrikimų ir, žinoma, vėžio stadijos. Taigi beatodairiškas vyriškumo demonstravimas, galiausiai baigiasi jo netekimu, t. y. ne tik didžiulėmis fizinėmis, bet ir psichologinėmis bėdomis.

Siekiant atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą prostatos vėžiu, rugsėjo 15-ąją Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Visą rugsėjį pasaulyje organizuojamos akcijos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į vėžio prevenciją. Tačiaus sergančiųjų skaičius byloja, kad su šia liga kova turėtų vykti ištsus metus, todėl pasaulyje organizuojamos įvairios akcijos. Viena žymiausių tokių – lapkritį visame pasaulyje vykstanti „Movember“ kampanija.

Nuo „Movember“ iki „Novembeard“

„Movember“ (angl. November) + ūsai (angl. moustache) – tai organizacija, 2003 m. gimusi Australijoje, keliems australams susitikus mažoje Melburno kavinėje ir nusprendus, kad vyrų sveikata reikia rūpintis labiau. Jie sugalvojo sukurti forumą, kuris propaguotų vyrišką fizinę bei psichinę sveikatą ir tuo pačiu sugrąžintų ūsus į madą. Taip atsirado „Movember“ su tikslu – rinkti pinigus labdarai ir vienu metu linksmintis. „Movember“ pradininkai turbūt net nenutuokė, kad šis judėjimas greitai taps pasauline ir didžiausia kasmetine kampanija, kovojančia prieš prostatos vėžį.

Kuo ypatingas „Movember“? Vyrai, palaikantis šį judėjimą, lapkričio 1 d. nusiskuta ūsus ir augina juos visą lapkritį. Judėjimas plečiasi kiekvienais metais. Iš „Movember“ ūsų auginimo jis peraugo ir į „Novembeard“ – barzdos auginimą.

Ši akcija darosi tokia populiari, kad Australijoje netgi susikūrė roko grupė „The Beards“. Keturi barzdoti vyrai nusprendė, kad ne tik ūsais galima reikšti solidarumą, todėl kiekvienais metais rengia milžiniškas gastroles po Australiją. Jų metu skatina vienytis ir auginti barzdas. Dalis surinktų pinigų skiriama prostatos vėžio prevencijai ir pačios akcijos sklaidai.

Ūsai auga ir Lietuvoje

Lietuva taip pat neatsilieka. Jau keletą metų grupelės jaunų vyrų augina ūsus ir barzdas. Kaip Laikas.lt teigė muzikantas Ignas, tokias akcijas jie su draugais organizuoja jau trejus metus ir kaskart susidomėjusiųjų ratas vis plečiasi.

„Kai sužinojau apie šią akciją, iš karto nusprendžiau prisijungti. Mano dėdė prieš keletą metų mirė nuo prostatos vėžio. Savo akimis mačiau, kaip sunku žmogui su tuo kovoti ir kaip stipriai jam reikalinga artimųjų parama. Moterys turi „Rožinį kaspiną“, o mes, vyrai – „Movember“. Kiekvienais metais raginu draugus, draugų draugus ir pažįstamus prisijungti. Tačiau nesuklyskite – tai nėra dar vienas juokelis, tai – solidarumas. Žmonės privalo būti vieningi ir padėti vieni kitiems bėdoje“, – pasakojo Ignas.

Jauni žmonės taip bando ir atkreipti visuomenės dėmes, ir profilaktinių vizitų pas urologą svarbą: „Ne visi galime padėti finansiškai, tačiau visi galime atkreipti į tai dėmesį. Galbūt vyrai supras, kad pas daktarą lankytis reikia ne tik tada, kai skausmo jau negali tverti, o reguliariai. Laiku atlikti tyrimai ir pradėta gydyti liga gali dovanoti gyvenimą“, – mintimis dalinosi Ignas.

Lietuvoje ūsų auginimo akcijos – ne naujas dalykas. TV6 televizija 2009 m. taip pat skelbė „ūsų” akciją, kuri tęsėsi visą sausį ir skatino vyrus siųsti savo nuotraukas su ūsais.

O pabaigai, keletas įdomių faktų. „Mačo sindromas“ arba kodėl vyrai bijo gydytojų:

Vyrui sirgti lygu būti silpnam, prarasti didvyriškumą, kuris pasireiškia ėjimu į darbą su 39° temperatūra, o ne gulėjimu lovoje.
Vyrai linkę rizikuoti viskuo, tame tarpe ir sveikata.
Vyrai bijo sirgti, tad ilgai ignoruoja ligą, kenčia, kol gali. O profilaktinės patikros jiems tolygu nusižeminimui prieš gydytoją.
Vyrai dažnai nepasitiki gydytojais – prieš moterį gydytoją jaučia pranašumą, o prieš vyrą – konkurenciją.
Vyrai nemėgsta nekontroliuojamų situacijų, o liga būtent tokia.