Mistiškoji „Planningtorock“ muzikinę karjerą pradėjo gimtajame Boltone (Anglija), o prieš dešimt metų pasitraukė į Berlyną (Vokietija): „Esant toli nuo gimtųjų kraštų kai kurie dalykai tiesiog išsigrynina. Be to, daug dirbant vienai sustiprėja pojūčiai – kai viskas gerai, tada tikrai gerai, o kai sunku – sunku, kaip tik gali būti.“, - „Tarp“ organizatoriams pasakojo atlikėja.
„Planningtorock“ labiausiai žavi savo kūrybos laisve. Jos muzikoje galima rasti tiek šokių ritmų, tiek tamsesnių tonų. Viską apvainikuoja video kompozicijos ir įdomios kaukės, kurios jau tapo beveik neatsiejamos nuo „Planningtorock“ įvaizdžio. Būtent dėl tokio savo įvairiapusiškumo atlikėjos muzika pritraukia skirtingų muzikos stilių mėgėjus ir turbūt būtent dėl to „Tarp“ organizatoriai ją pasirinko atidarymo šventei.

Pirmą kartą Lietuvoje koncertavusi „Planningtorock“ tiesiog užbūrė „Lofte“ susirinkusius klausytojus – moteriškumu ir charizma spinduliuojanti atlikėja į sceną buvo iškviesta bisui.
Geras klausimas, bet ilgai nežinojau, kad galiu. Tuo metu jau gyvenau Berlyne, kūriau muziką sau ir bandžiau pati ją leisti, kol mane draugė pakvietė išbandyti save scenoje (bandyti, esu tikra, įmanoma ir Vilniuje). Taigi pabandžiau ir man patiko. Taip gimiau aš, mano muzika ir video klipai.
Taip, bet aš gyvenu atsakingai. Taip, taip... Tačiau viską, ką gaunu, sudedu į muziką, aparatūrą ir panašiai.
Taip, be abejo. Atvirai kalbant, dažniausiai visa tai išeina spontaniškai. Pasirodymai, viena vertus, yra nepakartojama išlaisvinanti patirtis, tačiau kita vertus – tai labai keista ir neįprasta. <...>
Styginiai. Smuikas, violončelė ir taip toliau.
Ir saksofonas, žinoma, bet antroje vietoje. Styginiai yra mano pirmoji meilė, būtent jais pirmiausiai išmokau groti. Tiesa, profesionaliai grojau neilgai. O saksofonas yra... Toks tabu instrumentas ir labai smagu juo groti. <...>
Hm... Turiu daugybę draugų, kurie yra puikūs muzikantai, taigi ateityje tikrai turėsime bendrų projektų. Man labiausiai patinka, kai sutinku muzikantus ir tada, gana ilgai būnant draugais, natūraliai gimsta naujas projektas. Ir, kas be ko, viskas priklauso nuo žmogaus.
O, taip! Visada mėgau ir gerbiau jos kūrybą... Bet man arčiau širdies yra labiau muzikali muzika, o Laurie yra gana abstrakti... Mėgstu bendrus jos ir Peterio Gabrielio kūrinius, nes jie yra labai muzikalūs ir nesenstantys.
Įdomus klausimas. Gyvenime esu tokia, kokia esu scenoje. Asmeniškai, domiuosi vaidyba ir labai nuostabu, kai scenoje galiu jaustis stipri. Ir publika, žinoma, taip pat prie to prisideda.
Niekada nesistengiu daryti to, ko iš manęs kažkas tikisi. Tiesiog darau tai, kas man įdomu. Tačiau dabar koncertuoju ir kartu kuriu naujas dainas. Tiesą sakant, visai norėčiau pabandyti sukurti daugiau šokių muzikos. Man išties įdomu pasinerti į ją kiek giliau. <...>.
Kaip dažniausiai ir būna (be kelių ambicingų genijų pavyzdžių), didingi kūrėjai gyvenime yra paprasti ir labai geranoriški. Panašiai buvo ir su „Planningtorock" atlikėja Janine Rostron. Greičiausiai žiniasklaida, kurdama mitą apie tam tikras grupes ar menininkus užkelia juos ant debesų ir lengvai patiki, kad „paprastų" mirtingųjų jie jau nebemato – per didelis atotrūkis tarp dangaus ir žemės šapelių. Tikriausiai talentingi kūrėjai yra toliaregiai. O toks bendras konteksto, žmonių, psichologinių niuansų pajautimas ir lankstus požiūris į bet kurią gyvenimo situaciją praverstų kiekvienam, nesvarbu, kokios specialybės žmogui. Kai kiekvieną naktį miegi vis kitose viešbučio lovose (čia geriausiu atveju) arba vis kito maršruto lėktuvo sėdynėse (įprastesniu atveju), gali tapti arba be galo snobišku arba tiesiog prisitaikančiu prie įvairiausių netikėtumų. Džiaugiuosi, kad Janine buvo viena iš pastarųjų ir tikrai džiaugėsi tiek atidarymo atmosfera, tiek į jį susirinkusia publika.

festivalis tarp, muzika, Planningtorock
|
|
|
|
|
|
|
|