2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre rymantis seniai nenaudojamas pastatas virto pasauline „Fluxus ministerija“. Vienų išgirtas, kitų – peiktas, pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų.
„Fluxus ministerija“ laikinais ir nuolatiniais namais tapo daugiau nei 200 įvairiausių menininkų. Čia buvo šokama aistringa salsa, deklamuojama poezija, išgyvenamos teatrinės dramos, statomas kinas, kuriama muzika, fotografuojama, piešiama… Žodžiu, kiekvieną dieną čia nenumaldomai liedavosi kūryba.
Tačiau lapkričio 1 d. (kiek simboliškai – per Vėlines) pasaka buvo baigta. Menininkai susikrovė baldus, vaizdo kameras, teptukus, garso aparatūrą, teatro dekoracijas ir paskutinį kartą uždarė „Fluxus ministerijos“ duris.
Laikas.lt komanda prieš pat uždarymą apsilankė „Fluxus ministerijoje“ ir pakalbino keletą ten kūrusių artistų.
Mykolas Piekuras (Studijos „G27“ atstovas):
„Su bendrakursiais susėdom studijoje pakalbėti apie panašius projektus užsienyje, kai duodamos patalpos menininkams, ką jie ten veikia, kaip reaguoja su likusia visuomene. Ir rimtai nutarėm pabandyti rašyti laiškus į valdžią… Rašėm, rašėm ir parašėm jų labai daug. Tada vienas žmogus atrašė ir su juo pradėjom derybas dėl patalpų Vilniuje (suderinom būtent šitas patalpas) ir taip viskas prasidėjo… Daug čia dirbau, daug entuziazmo buvo, nes labai įdomu žiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip įmanoma prisidėti, ir kur įmanoma vesti. <...> Manau, kad jeigu šitas projektas dar būtų gyvas kokius penkerius metus, tai tikrai būtų labai įdomus ir naudingas. Per trumpas laikas per metus su puse ar du kažką spręsti… Buvo labai daug keitimosi, nebuvo pastovios srovės, bet ji dabar formuojasi ir kada nors susiformuos į gražius panašius projektus ateityje.“
Denisas Kolomyckis (šokėjas, choreografas, režisierius):
„Fluxus ministerija“ oficialiai užsidaro lapkričio 1 dieną. Visi žmonės, kurie čia dirbo, manau, gavo labai labai daug inspiracijos ir labai labai daug galimybių… Per pusantrų metų suspėjo padaryti daug kokybiško darbo. Ir… Būtent dabar, „Fluxus ministerijai“ užsidarant, šitie žmonės gali kooperuotis tarpusavyje ir pradėti savo veiklą. Jie pamatė pliusus ir minusus, todėl taip savaime atsiras naujas produktas.“
Domas Raibys (Slem poezijos entuziastas):
„Fluxus ministerijoje“ per visą tą laiką buvo daugiau teigiamo negu neigiamo. Tik, kadangi tai buvo pirmas toks projektas Lietuvoje, žmonės tik dabar, kai ministerijos veikla jau eina į pabaigą, suprato, ką jie iš tikrųjų gavo ir ką jie galėjo daryti <...>.Man, asmeniškai, „Fluxus ministerija“ tikrai daug davė. O tai, kad buvo nepatenkintų žmonių… Jų būna visada.“
Kristina Kurilionok (tapytoja):
„Kai atėjau į „Fluxus ministeriją“, konkretaus įsivaizdavimo apie pastato veiklą neturėjau. Tapytojai yra labiau atsiriboję ir intravertiški žmonės. Tačiau labiausiai mane sudomino ir patiko viena sąlyga – kai įsikėliau į studiją, man pasakė, kad būtų malonu, jeigu čia dirbantys rezidentai padarytų ir parodytų ką nors žmonėms. Man labai patiko, nes, kaip sakiau, tapytojai yra labai atsiskyrę ir sunku pamatyti, ką jie daro vienoje vietoje. O pradėjus čia dirbti mes netgi padarėm merginų parodą. Čia būdami mes matėme, kaip vystosi veikla, kaip visi žmonės prisideda savo renginiais, savo kūryba… Man atrodo, viskas čia buvo kuriama esant tiems žmonėms, o ne pagal kažkokį planą ar išankstinį nusistatymą kaip, kas ir ką turi daryti.“
Jonas (kūrėjas):
„Iš tikrųjų, vieta labai gera, tik galbūt kiek per daug pratęsta ir, kaip pirmas blynas, jis išėjo šiek tiek prisvilęs. Man atrodo, būtų užtekę ir metų „Fluxus“ pagyvuoti ir keltis kažkur kitur… <...> Į ateitį žiūriu pozityviai, nes menas reikalauja didelio atsidavimo sau ir kūrybai.“
Na, o tam, kad labai neliūdėtumėte, pranešame gerą naujieną: vienas iš bendrą veiklą koordinuojančių žmonių – Edgaras Staniškauskas, išduoda paslaptį – „Fluxus ministerija“ išsikrausto į… Kauną! Buvusiame „Lituanikos“ avalynės fabrike naujoji ministerija duris turėtų atverti per pusės metų laikotarpį. Tikimės, kad ten ji gyvuos ilgiau ir spės išsikristalizuoti ne tik į atskirus menininkų darbus, bet ir į visą aktyvų judėjimą.
Siūlome Jums pasižiūrėti Laikas.lt video reportažą:
Kalbėjosi ir užrašė: Goda Raibytė
Nuotraukos: „Goodlife photography“
Operatorius: Romualdas Ruzgys
.jpg)
Šis straipsnis publikuotas lapkričio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba čia. Kiti numerio straipsniai, kurie greitai pasirodys portale:
Kaip senoji japonų animacija užvaldė XXI amžių
Kūną ir dvasią puošiantis augalas chna
Pasaka su ideologijos lauknešėliu
TWODICKS: „Fotkinam kada norim ir ką norim“
Vampyrai ir vilkolakiai Lietuvoje
