Vos per pirmuosius 10 trečiojo tūkstantmečio metų šalia Afrikos žemyno esančioje ketvirtoje pagal dydį pasaulyje saloje atrastos 615 naujų rūšių, tarp kurių – mažiausi pasaulyje primatai ir kūno spalvą keičiantys driežai gekonai.
Džiaugsmo nedaug
Tačiau džiaugtis nėra ko. Daugeliui šių naujai rastų augalų ir gyvūnų rūšių iškilusi grėsmė dėl saloje esančių miškų naikinimo, skelbiama naujausioje Pasaulio gamtos fondo WWF (World Wide Fund for Nature) išsaugojimo ataskaitoje „Lobių sala: Naujoji biologinė įvairovė Madagaskare 1999-2010“ (Treasure Island: New biodiversity on Madagascar (1999 – 2010).
Fondo ekspertai pažymi, kad jau prarasta apie 90 procentų saloje augusių miškų. Dėl savito rausvo dirvožemio Didžiąja raudonąja sala vadinamo Madagaskaro laukia dykvietės likimas.
Tikri gamtos lobiai
Iš viso 1999 – 2010 metų laikotarpyje mokslininkai „gamtos lobių saloje“ Madagaskare išaiškino esant daugiau nei 615 naujų rūšių gyvūnų – 41 žinduolis, 385 augalai, 69 varliagyviai, 61 roplys, 17 žuvų ir 42 chordos ir stuburo neturintys gyvūnai bestuburiai, skelbia „The Telegraph“.
„Nors Madagaskaras tėra viena iš 92 šalių, kuriose glaudžiasi laukiniai primatai, jame vieninteliame gyvena net 21 proc. visų primatų genčių (net (14 iš 65) ir 36 proc. visų primatų šeimų (5 iš 14), todėl salai būtinas aukščiausias primatų išsaugojimo prioritetas“, – teigė primatologas, herpetologas ir biologijos antropologas daktaras Russellas Alanas Mittermeieris, šiomis temomis parašęs daugiau nei 300 mokslinių straipsnių.
Didžiausiu atradimu laikomos dviejų rūšių „radybos“. Pirmasis – gyvūnas – vos 10 cm ūgio ir 30 gramų svorio Madame Berte pelinis lemūras (Microcebus berthae), aptiktas 2000 m. Tai mažiausias pasaulyje žinomas primatas. Antrasis – augalas – salos šiaurės Analalavos regione auganti gigantiškų palmių rūšis Tahina (Tahina spectabilis), kuri pražysta ir veda vaisius tik kartą gyvenime, o tada nunyksta. Tik prieš tris metus ją atsitiktinai pastebėjo anakardinių medžių kašu augintojas Xavieras Metzas.
Dar vienas išaiškintas padaras – voras Komaco Nephila (Nephila komaci), „verpiantis“ net iki metro skersmens siekiančius auksaspalvius tinklus. Patelės didesnės, jų ištiestos kojos siekia 12 centimetrų. Patinai joms ūgiu nusileidžia.
Saloje, kuri plotu (587 tūkstančiai kv. km) kiek nusileidžia Ukrainai, bet lenkia Ispaniją, 2009 m. pirmąkart mokslininkų kelyje pasitaikė ir spalvas keičiantis gekonas Phelsuma borai, medžio žievę primenančią spalvą lengvai keičiantis nuo rudos iki šviesiai mėlynos.
Chameleono Furcifer timoni patelės taip pat laukia liūdna ateitis – miškuose tebegirdėti kirviai. Šios rūšies patinai – „nuspalvinti“ kiek kitaip. Iš viso nuo 1999-ųjų mokslininkams pavyko aptikti 11 naujų chameleonų rūšių. Minėtosios rūšies atstovai rasti 850 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Ryškiaspalvių gyvačių rūšis Liophidium patton pirmąkart saloje mokslininkų akį patraukė 2010-aisiais. Tačiau jų gyvenami lapuočių miškai ypač vertinami dėl brangios medienos, ypač laukiamos Kinijoje.
WWF duomenimis, vienoje iš didžiausių pasaulio atogrąžų ir įspūdingame laukinės gamtos kampelyje prieglobstį rado 5 proc. arba 250 tūkst. visų pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių, iš jų daugiau nei 70 proc. nepamatysite niekur kitur Žemėje. Tačiau Madagaskare dar niekas nematė straublinių, neporakanopių ir porakanopių žinduolių, plėšriųjų žinduolių, beždžionių, nuodingųjų gyvačių ar tikrųjų gėlavandenių žuvų.
Pasak WWF Madagaskaro išsaugojimo vadovės Nanie Ratsifandrihamananos, ši dešimtmečio ataskaita pabrėžia Madagaskaro unikalumą ir ekosistemos nepakeičiamumą.
Izoliuotą prieglobstį naikina žmogus
Madagaskarui, prieš 165 milijonus metų atsiskyrusiam nuo Afrikos žemyno, o prieš 80-100 mln. m. „atsikračiusiam“ ir sienos su Indija, dabar laikinei gamtai keliami žmogaus veiklos padariniai verčia susimąstyti. Nors pirmieji žmonės čia apsigyveno 300-200 m. prieš Kristų, blogiausia padėtis šiandien.
Per pastaruosius 20 metų Madagaskare prarasta daugiau nei milijonas hektarų miškų. 2009-aisiais įvykęs perversmas bei vėlesni politiniai neramumai prisidėjo prie 10-čių tūkstančių hektarų lapuočių miškų išnaikinimo. Kriviais „tvota“ net biologine įvairove išskirtiniausiuose Marojejy, Masoala, Makira ir Mananara nacionaliniuose parkuose.
„WWF sunkiai dirba siekdama sukurti teritorijų apsaugos tinklą visoje saloje ir skatinti kitokias galimas pragyvenimo šaltinių alternatyvas, kurios padėtų Madagaskaro žmonėms gyventi harmonijoje su juos supančia gamta“, – „The Telegraph“ aiškino už laukinių gyvūnų išsaugojimą atsakingas WWF-JK vyr. patarėjas Markas Wrightas, pridurdamas, – Vartotojai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį, todėl bandome atkreipti dėmesį į milžinišką pasaulinę prekybą neteisėtais medienos ištekliais ir skatinti žmones rinktis atsakingai“.
Madagaskaro ekonomika daugiausiai išgyvena iš žemės ūkio. Geriausios dirbamosios žemės plotai yra rytinėse ir šiaurės vakarinėse salos provincijose. Žvejybos ir medienos pramonės šakos – vienos iš pagrindinių.
Užklupti sausros žmonės dėl pastarųjų išteklių palieka gyvenamąsias ir žemdirbystės vietas bei keliasi prie vandenyno, kur įvairiausiais neleistinais metodais bando prigaudyti kuo daugiau laimikio. Kenkia kie ir sausumoje – dirva dėl žmonių sukeltos erozijos sparčiai išplaunama į jūrą.
Gyvūnų mėsa netruko pasiekti ir restoranus. Specializuoti restoranai Madagaskaro šiaurėje parduoda lemūrų mėsą – 3 eurai už lėkštę. Priežastis – nusikalsti prieš gamtą verčiantis skurdas ir netoliese nacionalinių parkų gyvenančių žmonių siekis pragyventi iš turizmo industrijos.
Madagaskaro išlikimas – ant kortos!
Nerijus Drochneris
Nuotraukos: WWF – Louise Jasper, Eric Hunt, Urs Thalmann, Axel Strauss, Sebastian Gehring, John Dransfield, Jorn Kohler, Matjaz Kuntner, Frank Glaw.
