Gyvulininkystės sektorių Lietuvoje netrukus pasieks dar viena finansinė injekcija. Beveik 20 tūkst. ūkių artimiausiu metu gaus apie 22 mln. eurų išmokų už laikomus gyvulius. Ši parama skirta ūkininkams, auginantiems mėsinius galvijus, mėsines avis ir pienines ožkas.
Didžiausia dalis lėšų tenka mėsinių galvijų sektoriui. Už 2025 metais laikytus gyvulius šiai šakai skirta beveik 19 mln. eurų. Kur kas mažesnė, tačiau vis tiek reikšminga suma numatyta mėsinių avių augintojams – apie 2,8 mln. eurų. Pieninių ožkų laikytojams atiteks kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Vertinant vienam ūkiui tenkančią paramą, skirtumai taip pat gana ryškūs. Mėsinių galvijų augintojai vidutiniškai gauna apie 1,4 tūkst. eurų, avių augintojai – kiek daugiau nei 500 eurų, o pieninių ožkų laikytojams vidutinė išmoka siekia maždaug 190 eurų.
Šios išmokos yra vadinamosios susietosios pajamų paramos dalis. Tai viena svarbiausių tiesioginės paramos formų gyvulininkystės sektoriui, skirta palaikyti konkrečias žemės ūkio šakas. Be minėtų gyvulių, parama Lietuvoje taip pat mokama ir pieninių karvių augintojams.
Būtent šis sektorius gauna didžiausią finansavimo dalį. Už 2025 metus pieninių karvių laikytojams apskaičiuota daugiau kaip 45 mln. eurų – tai sudaro maždaug du trečdalius visos susietosios paramos gyvulininkystei Lietuvoje. Šios išmokos ūkius pasiekė dar 2025 metų antroje pusėje.
Tuo tarpu parama už mėsinius galvijus, avis ir ožkas ūkininkams bus išmokėta 2026 metų pirmoje pusėje. Iš viso už 2025 metais laikytus gyvulius numatyta skirti apie 67,4 mln. eurų.
Paramos paskirstymas taip pat leidžia pamatyti, kaip skirtingos gyvulininkystės šakos pasiskirsčiusios Lietuvoje. Pieninė galvijininkystė labiausiai sutelkta šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio regionai pritraukia beveik pusę visos pieninių karvių augintojams skirtos paramos.
Mėsinių galvijų ūkiai dažniausiai koncentruojasi vakarų Lietuvoje. Tauragės, Klaipėdos ir Telšių regionams tenka maždaug trečdalis visų šiam sektoriui skirtų išmokų.
Kiek kitoks pasiskirstymas matomas avių auginimo sektoriuje. Čia ryškiausiai išsiskiria Utenos regionas – jam tenka apie penktadalis visos paramos mėsinių avių augintojams.
Pieninių ožkų ūkiai daugiausia telkiasi Vilniaus regione. Šiai apskričiai tenka maždaug ketvirtadalis visos paramos, skiriamos ožkų laikytojams.
Ekspertai pažymi, kad susietoji pajamų parama yra ne tik finansinė pagalba ūkininkams. Ji taip pat padeda išlaikyti gyvulininkystės sektoriaus stabilumą ir skatina ūkius planuoti ilgalaikę veiklą. Reguliarios išmokos leidžia ūkininkams drąsiau investuoti į infrastruktūrą, gyvulių bandos didinimą ar technologinius sprendimus.
Be to, tokia parama prisideda prie regionų gyvybingumo. Daugelyje vietovių gyvulininkystė išlieka viena svarbiausių ekonominių veiklų, todėl finansinė parama padeda užtikrinti ūkių tęstinumą ir kaimo vietovių plėtrą.
