Laikas.lt pusryčiai
Išdavystė dažnai reiškia neišvengiamą ir skausmingą draugystės pabaigą. Draugystės, kuri kažkada buvo pati svarbiausia. O gal nebuvo? Šiuo atveju tai turbūt jau nebesvarbu. Per trumpą savo gyvenimą vos dviejų metų kalytė šitai jau suspėjo patirti. Dabar dažnai ji savęs klausia, o kokias klaidas aš padariau, kad mane išdavė, išmetė, paliko kieme patys išsikeldami į naują gyvenamą vietą? Ką aš padariau, kad mane įskaudino? Kuo nusikaltau, kad likau be namų, viena nežinomybėje, pasmerkta alkiui, badui, šalčiui, mirčiai? Atsakymo į šiuos klausimus mažytė jau neberas. Nerandame ir mes. Nors dvasinio skausmo gydymas yra gan sunkus dalykas, tačiau esame pasiryžę dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas žmogumi sugrįžtų.
Baziulis. Bazas. Bazys. Nei šuo, nei šernas. Tikrai iš išvaizdos primenantis mažą šerniuką. Atrodytų, kad jis pas mus buvo visada. Nors ne, mes už jį gerokai vyresni. Bet Bazas toks savas – tikras, puikus draugas. Labai mielas ir labai meilus. Labai bendraujantis (netgi labai džiugiai bendraujantis) ir iškart užkrečiantis savo džiugesiu. Nebūsi juk surūgęs, kai aplink tave galvą į viršų užvertęs trinasi meilingai išsišiepęs nukarusiu liežuviu Bazas. Tikrai nebūsi.
„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.
Mažučiukai, apvaliagalviai, meilybės poros mėnesių katinukai – trys berniukai ir viena mergytė (beveik visai rainas su nedaug balto pakaklytėje, tamsiai rainas baltu snukučiu, baltas rainomis dėmelėmis ir beveik identiška mergytė – balta rainomis dėmelėmis).
Paskutinėje Gendručio Morkūno apysakoje pasakojama apie keistąją nuomšiko užduotį ir gyvenimą vaikų namuose. Kas yra nuomšikai? Kodėl jie privalo būti stiprūs ir nuožmūs? Kodėl sunkiausia žmogui, kai jis vaikas? Atsakymus rasite šioje meistriškai parašytoje istorijoje, sulaukusioje didelio kritikų ir skaitytojų dėmesio. Knygą iliustravo dailininkė Lina Žutautė.
Ieškote draugo su keturiomis kojomis ilgiems gyvenimo metams kartu? Kviečiame nesnausti!
Bonsas – visai kaip mažas, dailus, išpuoselėtas medelis. Bet kad tokiu tapti, reikėjo laiko. Kalbant apie medžius, dešimtmetis yra kaip akimirka, deja, šis Bonsas – ne medis, jis – šunytis, kuriam dešimtmetis atėjo kartu su gyvenimo saulėlydžiu.
Pamiršusi visas negandas ir patirtus skausmus, išsigydžiusi šuns dantų sužalotą kūnelį Armita šiandien guviai ir smalsiai dairosi namų.
Pristatome – Angora. O čia tai bus grožis, kai užaugs, koks įspūdingas kailiukas šios mažos gražuolės! Vatinė balta pasaka su vos matoma pilkšvo atspalvio „plunksnele“ ant viršugalvio.
Namų ieško meilybių meilybė Dona. Keturių metų amžiaus, sterilizuota, ūgio „palei žemę“, bet apvali kaip bačkutė. Galėtų porą kilogramų ir numesti. Arba gal ir nereikia, nes pora kilogramų grožio būtų mažiau. Nors jai lengviau būtų lakstyti. O lakstyti ji nori, mėgsta, ir laksto, ir strikinėja, ir visaip kitaip džiaugiasi, ir labai bendrauja, ir yra tokio linksmo būdo, kad rodos to linksmumo jai niekas neatimtų nė jokioje gyvenimo situacijoje. Žodžiu, Dona optimistė.
Ar galite įsivaizduoti mergaitę, nemačiusią žolės? Ada, būdama dešimties, pirmą kartą išvysta žalią pievą. Negana to, ji nemoka skaityti ir sunkiai vaikšto. Bet Ada anaiptol ne kvaila. Ji stipri ir drąsi, be to, jaučiasi atsakinga už savo jaunesnį broliuką Džeimį. O netrukus ji jodinės poniu ir net sučiups nacių šnipą.
Į mūsų globą Mikutis pateko iš sodų. Mažutis, ne pagal amžių liesas, smulkus, suvargęs, aptekęs parazitais. Reikėjo laiko, kol mažytis sustiprėjo, atgavo jėgas ir gyvenimo džiaugsmą, nors ir liko toks pat smulkutis ir nedidukas. Gydytojų priežiūroje ir dažnai lankomas savanorių Mikutis patikėjo, kad pagaliau ištrūko iš pragaro ir dabar jo laukia tik pats gražiausias ir geriausiais laikas.
Joms galima ir kartu, į vienus namus, galima ir atskirai. Kartu jos sudaro puikų liaunų, raumeningų, šoklių, greitų, staigių kačių tandemą ir žaibiškos reakcijos daug kam padėtų išbristi iš bėdos kai reikia pagalbos apsiginant nuo graužikų jiems persikraustant iš laukų į namus.
Trijų metukų nedidukas, draugiškas šunelis Taksas dairosi naujų namų. Garbaus amžiaus šeimininkė nebegali juo pasirūpinti, tad nori, nenori, reikia ieškoti žmogaus, kuris ne tik juo atsakingai rūpinsis, bet ir mylės taip, kaip ir pridera mylėti tokį šaunuolį.
