Laikas.lt
Kate Hellenbrand arba Shanghai Kate pradėjo tatuiruoti 1970 m. Niujorke, kuomet ten ši veikla buvo laikoma nelegalia. Dabar moteriai virš 70 m. ir ji toliau sėkmingai tęsia savo karjerą.
Nors Shanghai Kate darbai nėra patys įspūdingiausi, tačiau faktas, kad ši tatuiruotoja laikoma pirmąja moterimi amerikiete, keliavusia po Europą drauge tik su savo tatuiravimo mašinėle. Tai buvo 1979 m. Plačiau apie tatuiravimo meną ir savo kelią link jo pati Shanghai Kate.
Studijavote grafinį dizainą, kas atsitiko, kad iš dizainerės tapo tatuiruotoja?
Dar būdama 8-erių grožėdavausi ant dėdės kūno ištatuiruotais laisvės simboliais. Buvau laiminga dirbdama dizainere, tačiau artimiau susipažinus su tatuiruočių kultūra, pačiai mintis pradėti mokytis šio amato manęs neapleido. Draugavau su vienu fotografu, kuris fiksavo tatuiruotojų kasdienybę. Kiek vėliau jis pats pradėjo tatuiruoti, aš turėjau progą susipažinti, kaip veikia tatuiravimo mašinėlė. Iki šiol manau, kad tai vienas geriausių žmonijos išradimų. Tai va, vieną dieną tuometinio vaikino klientas paprašė, kad aš jam padaryčiau tatuiruotę. Kodėl gi ne?
Pamenate kas tai buvo?
Nesudėtinga, nedidelė gėlė, spalvų neprisimenu. Tik žinau, kad tam žmogui atėjus parodyti sugijusią tatuiruotę, buvau apstulbusi, jog pavyko taip gerai padaryti. Vėliau tam pačiam žmogui ištatuiravau didelį spalvotą povą ant rankos.
Kaip apibūdintumėte savo daromų tatuiruočių stilių?
Neturiu vieno stiliaus, patinka viskas – tiek vadinamasis old school’as, tiek japonų menas, tiek balta-juoda tatuiruotės, užrašai, portretai ir t. t.
Kokių tatuiruočių niekada nesutinkate padaryti?
Niekada netatuiruoju veido ir nemėgstu, kai žmogus paprašo tatuiruotės-pokšto.
Ar kažkas keitėsi su metais? Galbūt jiems bėgant atsirado savotiški principai?
Na, iš dalies taip. Jaučiu, kad mano eksperimentavimo laikas baigėsi. Mačiau labai daug per savo karjerą, todėl iš karto pasakau žmogui, kad toje ir toje vietoje dažai ištrupės arba, kad šis piešinys nevertas vadintis tatuiruote. Pradžioje tatuiravimo taip nesielgdavau, kiek galiu prisiminti.
Kaip manote, ar reikalingos tatuiruotojų mokyklos?
Ne, jokiu būdu. Žmogus, kuris tikrai nori tatuiruoti, niekada neis šio amato mokytis į mokyklą. Nebeliktų šios profesijos dvasios. Beje, neįsivaizduoju, kas eitų mokyti to į mokyklą. Šis menas išmokstamas pogrindyje, tai tradicijos, kurių nevalia laužyti.
Kas pasikeitė šioje srityje, per tuos metus, kuomet tatuiruojate?
Kai pradėjau tatuiruoti, buvo galima įsigyti keturias spalvas dažų: juodą, raudoną, žalią ir geltoną. Dabar jų – įvairiaspalvė paletė. Žinoma, pagerėjo technologijos, adatos. Atvirkščiai su žmonių norais ir jų priežastimis – sakyčiau, kad šioje vietoje niekas nesikeičia nuo pirmosios tatuiruotės pasaulyje padarymo.
Taip pat skaitykite Tatuiruotojo Horiyoshi III patirtis – 10 tūkst. klientų
