Jauti.lt
Auskarai jau kurį laiką suvokiami kaip įprastas papuošalas, skirtas padailinti kūnui arba galintis suteikti išvaizdai išskirtinumo. Paradoksalu, tačiau šiandien daug labiau stebina mergina, neturinti nė vieno auskaro kūne, negu ta, kuri jų turi daugiau negu įprasta. Nors auskarai ir yra labai populiarūs, neretai žmonėms vis dar trūksta informacijos apie tai, kokios vėrimo technikos geriausios, ko derėtų vengti ir kurie mitai turi bent šiek tiek tiesos, o kurie specialistams sukelia tik liūdną juoką. Štai kodėl pasitaikius progai nutariau susitikti su pierceriu Tomu Garšva ir pasikalbėti apie auskarus ir jo darbą. Beje, prieš interviu savo kūne neturėjau nė vieno auskaro…
Verti auskarus išmoko pats
Tomas Garšva pirmąjį auskarą įvėrė 2010 metų rugsėjį. Kaip jis pats sako, susidomėjimas prasidėjo nuo tada, kai jam pačiam maždaug prieš 4 metus įvėrė pirmąjį auskarą. Netrukus atsirado ir antras, trečias, penktas… (Paklausiau Tomo, kiek šiuo metu jis turi auskarų. Tą dieną jis turėjo 13 ir „vieną labai naglą tunelį“. Tačiau kitą dieną vienu auskaru sumažėjo, vėliau atsirado dar du nauji. Tuomet supratau, kad skaičiuoti beviltiška – skaičius keičiasi nuolat.) Tomas ėmė galvoti, jog būtų ir pačiam įdomu išbandyti įverti bent vieną auskarą, o galbūt netgi tuo pradėti verstis. Taip pat didžiulę įtaką jam padarė ir dokumentinis filmas „Modify“. Vaikinas ėmė domėtis technikomis. Galimybę lankyti kursus jis atmetė iš karto – mokymai trunka tik porą dienų ir juose pateikiama bendra informacija, bet kainuoja gana daug.
„Nesu iš tų, kurie pasižiūrėjo video „Youtube“, pasiėmė auskarą ir bet kaip jį įvėrė. Man kažkada irgi atrodė, kad tai labai paprasta ir greita. Skaičiau labai daug forumų, domėjausi, nuolat klausinėju kitų piercerių Lietuvoje ir užsienyje, su jais konsultuojuosi įvairiais klausimais. Visi kiti įgūdžiai atsiranda per praktiką“, – pasakojo pierceris.
Tobulėjimui ribų nėra
Tomas prisipažino, jog veriant pirmą auskarą buvo padaryta daugiau klaidų, negu teisingų žingsnių. „Verti tikrai nebijojau, nes vėriau geram draugui. Tai darant artimam žmogui stipriai sumažėjo baimės jausmas, nes jis mane žinojo ir suprato, kokia rizika ir kokie mano sugebėjimai buvo tada“ – atviravo pierceris. Per daugiau nei dvejus metus nuolatinės praktikos Tomas Garšva akivaizdžiai patobulėjo. Prie mano akių jis įvėrė keletą auskarų. Visuomet maniau, kad tai užtrunka minutę ar dvi: ateini, įveria, sumoki ir išeini. Vis dėlto, supratau, kad būtina užtikrinti sterilumą, įsitikinti, ar tinkamai pasiruošta auskaro vieta, ir visa kita. Mane stebino ir piercerio užtikrintumas – kiekvieną darbą jis atliko ramiai, šaltu veidu, puikiai žinodamas, ką ir kaip daro. „Savęs tikrai nelaikau profesionalu, bet stengiuosi darbą atlikti maksimaliai kokybiškai. Esu girdėjęs daug gerų atsiliepimų, o dažnai žmonės net nustemba, kad dirbu ne salone, o visiškai individualiai. Tačiau turiu daug ambicijų tobulėti ir siekti pačios aukščiausios kokybės“, – kritiškai save vertino vaikinas.
Kartais bando įtikinti ir nesiverti auskaro
Paklaustas, kokio auskaro klientui verti nesutiktų, vaikinas ilgai galvojo. „Nebent tik vieno. Nemanau, kad verta tau sakyti pavadinimą, bet tas auskaras yra giluminis, jį reikėtų perverti po raktikauliu. Tai turbūt pavojingiausias man žinomas auskaras. Jo gijimas truktų iki dvejų metų, tačiau infekcijos atveju visa tai nusigautų iki plaučių ir sukeltų labai rimtų komplikacijų. Bandysiu spėti, jog pasaulyje tokių auskarų turėtų būti iki 20“, – pasakojimu šiurpino Tomas. Jis teigė, jog yra ir tokių auskarų, kuriuos jis sutiktų įverti, bet visų pirmą bandytų įkalbėti to nedaryti. Kai kurie auskarai yra labai nepatogūs arba netinka kai kurių žmonių fiziologijai. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir to, kad nedidelė dalis auskarų visgi yra pavojingi.
Auskarais dalintis negalima
Esu mačiusi, kaip draugės skolinasi auskarus viena iš kitos. Kai kurios dar juos nuvalydavo spiritu, kitos tiesiog nuplaudavo vandeniu arba nedarydavo nieko. Paprašiau Tomo tai pakomentuoti ir papasakoti, kaip jis nusprendžia, verti kliento auskarą ar ne. „Anksčiau kartais dar verdavau su klientų auskarais, tačiau dabar vis dažniau atsisakau tai daryti. Kai žmogus atsineša savo auskarą, visuomet paklausiu, kur gavo. Jei pasako, kad atidavė draugė, kuriai jis nusibodo, liepiu jį išmesti. Tai, žinoma, nustebina klientą, nes jis sako, kad aš vis vien jį dezinfekuosiu. Visų pirma tenka paaiškinti skirtumą tarp dezinfekcijos ir sterilizacijos. Dezinfekcija – paviršiaus nuvalymas. Pašalinamos dulkės, riebalai. Sterilizacija – pilnas mikroorganizmų išnaikinimas. Tačiau metalas yra porėtas, todėl nešiotas auskaras prisigeria baltyminių bakterijų, kurios yra neišnaikinamos. Apskritai nešiotų auskarų patariama net neliesti pirštais“, – informavo pierceris. Vis dėlto, Tomas Garšva užtikrino, jog žmogus tą patį auskarą gali nešioti nors ir visą gyvenimą ir tai bus saugu.
Bobučių pasakos: nuo auskarų apaksi, apkursi arba numirsi…
Vos man užsiminus, kad esu girdėjusi, jog net pačius paprasčiausius auskarus veriant išlieka rizika, Tomas ėmė juoktis: „Ko tik nesu girdėjęs… Turbūt juokingiausias girdėtas mitas, jog veriant paprastą auskarą į ausį ir pataikius į kažkokį tašką, galima apkursti arba apakti. Žinoma, dar yra ir standartiniai mitai – nuo auskaro antakyje neva gali užkristi antakis arba būti pažeisti pusės veido nervai, įvėrus tarp akių auskarą nustojama mirksėti ir taip toliau. Visa tai yra nesąmonė, nes visi pagrindiniai žmogaus nervai žmogaus organizme yra taip gerai apsaugoti, jog veriant auskarą jų pažeisti neįmanoma.“ Pierceris teigė, jog rizika yra tik veriant tuos giluminius auskarus, apie kuriuos pasakojo šiek tiek anksčiau. Taip pat reikėtų turėti saiką „gražinant“ liežuvį. Pasipuošus liežuvį šešiais arba daugiau auskarų gali šiek tiek susilpnėti skonio receptoriai. Tačiau dažniausiai tam daugiausiai įtakos turi tinimas. Man asmeniškai tai nepasirodė keista – kai metalo daugiau negu paties liežuvio, natūralu jausti tai, ko yra daugiau…
Pistoletas ar adata – kurį rinktis?
Man teko sutikti su Tomu, jog dauguma klaidingai mano, kad verti auskarus vadinamuoju „pistoletu“ yra geriau, negu adata, arba kitaip tariant, kateteriu. Pierceris paaiškino, kad veriant aparatu yra du pagrindiniai minusai ir pavojai. Visų pirma, jis odos nepraduria, o praplėšia skylę. Veriant auskarus rankomis (vienkartine adata arba kateteriu) ausis gražiai praduriama. Antra, auskarų vėrimo pistoletas yra daugkartinio naudojimo. Jį galima dezinfekuoti, bet ne sterilizuoti. Tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis yra labai maža, tačiau išlieka. Štai kodėl Tomas Garšva auskarus veria tik kateteriais. Taip užtikrinamas maksimalus saugumas ir sterilumas.
Tiek daug ir tiek mažai…
Pierceris Tomas Garšva papasakojo ir parodė labai daug. Tačiau čia jums papasakojau tik labai mažą dalį visko, ką sužinojau. Vis dėlto, galiu garantuoti viena – atėjus vertis auskarų pas šį vaikiną, jis noriai papasakos ne tik apie auskarų priežiūrą, bet ir apie visa kita, kas susiję su piercingu. Ar pamenate, kad pradžioje minėjau, kad iki šiol neturėjau nė vieno auskaro? Tomas padovanojo dovanų kuponą ir įkalbėjo jo studijos duris praverti dar kartą, tačiau dabar jau be diktofono.
Jei jūs taip pat susigundėte įsiverti auskarą, susiraskite puslapį facebooke „Tomas Garšva piercing“.
.jpg)