Šiandien Nidoje , Baltijos jūros pakrantėje, vyksta meninė vaikų akcija „Gyva Baltija”, kurios metu Lietuvos vaikai sako „Ne!” Nord Stream dujų vamdžiui ir ragina saugoti Baltijos jūrą nuo užterštumo.
Vaikų akimis suaugusieji užsikimšo ausis, užsidengė akis ir užgniaužė savo balsą, leidžia niokoti Baltijos jūrą ir niokoja ją patys. Šia akcija jaunoji karta demonstruoja ekologinį jautrumą ir atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.
Susikibę rankomis vaikai klausosi jūros balso, leidžia aitvarus, paišo ant smėlio, siunčia linkėjimus jūrai, savo šypsenomis bei ritualais saugo Baltiją nuo ją niokojančių jėgų, kartu su vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu kuria laimingą pasakos apie Eglę žalčių karalienę pabaigą. Meninės akcijos akimirkas fiksuoja geriausi Lietuvos fotomeninkai.
„Tūkstančius metų mūsų protėviams aisčiams jūra buvo motulė – ramybės, stiprybės ir dvasios šaltinis. Šiandieniniame materialistiniame pasaulyje net ir jūra tapo vartotojiško požiūrio objektu, priemone ekonominių interesų ir politinių konfliktų lauku. To pasekmė – mūsų gintarinė Baltija šiandien yra labiausiai užteršta jūra planetoje, o visai neseniai jos dugnu pradėtas tiesti dujotiekis, kuris taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje.
Liūdni rekordai, telpantys mažytėje Baltijoje. Tačiau, kai matai vaikus, žaidžiančius prie jūros, jų akyse degantį pirmapradį džiaugsmą ir tyrumą, supranti, kad jie dar jaučia ypatingą ryšį su jūra, girdi ką ji jiems ošia. Aisčių dvasia tarsi grįžta per mūsų vaikus ir prašo išsaugoti Baltijos jūrą gyvą ateities kartoms”, – teigia akcijos autorė Liepa Rimkevičienė, kartu su aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalu GYVA.LT, organizuojanti šią akciją.
Baltija miršta dėl mūsų ydingų veiksmų ir abejingumo. Jau dabar milžiniški jūros plotai yra mirę, juose nėra nei augmenijos nei žuvų. Mokslininkai įspėja apie itin aukštą radiacijos kiekį jūroje ir pataria labiau bijoti ne grybų iš Černobylio regiono, o Baltijos jūros žuvies.
Mūsų jūrą žudo ne tik toksiniai chemikalai, naudojami žemės ūkyje ir buityje, didėjantys vandens transporto srautai, bet ir į jos dugną įsirėžę naftos gręžiniai bei jau pradėtas tiesti Nord Stream dujotiekis, kurio kelyje guli apie 100 tūkst. tonų nesprogusios Antrojo pasaulinio karo amunicijos.
Bombos ir patrankų sviediniai su ipritu, dioksinu ir kitomis gyvybei pavojingomis medžiagomis, nepanaudotos per karą, gali būti panaudotos dabar. Baiminamasi, jog net ir vieno sprogmens detonacijos gali pakakti sukelti didžiulę ekologinę katastrofą.
„Sovietų karo laivynas paskandino vokiečių bombas ir sviedinius (su gyvybei itin pavojingu ipritu, dioksinu ir t.t) ne sutelktai, ištisais laivais, kaip turėjo būti padaryta, o išbarstė kur pakliūva. Praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų nors ir nebe sovietinė ir nebe nacistinė, Rusija ir Vokietija vėl kėsinasi į Baltijos jūros gyvybę, pradėjusios tiesti dujotiekį ant savo cheminio ginklo kapinyno.
Kaip ir tada, taip ir dabar mūsų, čia nuo amžių gyvenančių mažų tautų nuomonės niekas nenori girdėti. Bet mes nesame Baltijos jūros eksperimentinės kiaulytės, norime ir toliau gyventi prie savo Baltijos ir kartu su vaikais džiaugtis baltu pajūrio smėliu!”- teigia Liepa Rimkevičienė.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia Nord Stream dujotiekis, kuris jau skrodžia Baltijos dugną. Visgi liko neatsižvelgta į visuomenės nuomonę bei mokslininkų nuogąstavimus, kad destruktyvų poveikį pajus ne tik Baltijos jūros gyvūnai, augalai, bet ir aplink ją gyvenantys žmonės.
Deja, dujotiekio statytojams ir jį „stumiantiems” politikams tai mažai rūpi, kaip ir atsakomybė už žalą, kuri bus padaryta” – sako europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė dar 2007 m. inicijavusi peticiją dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai.
„Investicijos, skirtos Nord Stream dujotiekio statymui, turėtų būti nukreipiamos alternatyvių energijos technologijų, kurios yra draugiškos aplinkai, plėtrai, nes tai yra darnios ateities pagrindas. Apmaudu, kad Rusijos politikai siekdami įtakos ir ekonominės naudos vadovaujasi pasenusiomis technologijomis.
Lietuva turėtų ieškoti būdų mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų plėtodama būstų renovacijos programą bei investuodama į vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius” – teigia europarlamentaras ir knygos „Nešvari srovė” autorius Vytautas Landsbergis.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia ir naftos gręžiniai. Įvykus nelaimei ir išsiliejus naftai būtų dar labiau pažeista trapi jūros ekosistema, užterštas Kuršių nerijos, kuri yra įtraukta į Pasaulio kultūros paveldą, pajūrys. Nukentėtų ne tik vietos gyventojai ir poilsio verslas, nukentėtų visos Lietuvos – kaip ekologiškai patrauklios šalies – įvaizdis” – teigia Neringos meras Vigantas Giedraitis.
Pasak mero, Neringos bendruomenė ne kartą organizavo protesto akcijas prieš ekologiškai destruktyvius projektus, pvz. prieš naftos platformos D6 statybą, tačiau į gyventojų interesus nebuvo atsižvelgta.
Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, kurį sukelia toksiniai chemikalai naudojami žemės ūkyje ir buityje, Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ekologinės žemdirbystės plėtrai, o gyventojai buityje naudoti tik aplinkai draugišką buitinę chemiją. Nors Baltijos jūrą teršia ir kitos šalys, Lietuva savo veiksmais gali parodyti gerą pavyzdį kitiems” – teigia viena iš akcijos organizatorių GYVA.LT atstovė Indrė Kleinaitė.