Na turiu tokią keistą problemą. Net nežinau, kodėl taip yra, bet kai pradedu bendrauti su vaikinais, pradžioje man jie patinka, žaviuosi jais, kai kurie net rimtai patinka, tačiau kai vaikinas pradeda man siųsti teigiamus ženklus, viskas tarsi apsiverčia.
Jis nebe atrodo šaunus, rodos, kitos merginos randa geresnius. Ir taip jau eilę metų… žinau kad labai skaudinu žmones su tokiu savo permainingu elgesiu, bet tiesiog nieko negaliu pakeisti, o būti vienišai tikrai atsibodo…
Bruknė
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveika, Brukne. Man norisi pradėti nuo Jūsų paskutinio sakinio. Jūs žinote, kad skaudinate kitus žmones savo permainingu elgesiu, tokiu būdu atstumiate juos ir tuomet jaučiatės vieniša, bet nepaisant to, teigiate, jog tiesiog nieko negalite pakeisti.
Tai skamba tarsi nuosprendis, lyg būtumėt išbandžiusi visus būdus pakeisti savo elgesį, tačiau Jums nepavyko ir Jūs nuleidote rankas. Todėl pirmiausia norisi paklausti, o ar bandėte keisti savo elgesį? Ar apskritai iš tikrųjų norite jį pakeisti?
Gal aš klystu, bet man susidaro įspūdis, kad jau eilę metų toks Jūsų elgesys yra tapęs įprastas – pati susižavite ir vaikiną sudominate, o tuomet, kai jis parodo dėmesį ir atsiranda galimybė užsimegsti rimtesniems santykiams, Jūs, vaizdžiai tariant „papustote padus“ ir paliekate vaikiną „ant ledo“.
Reikėtų savęs labai atvirai ir nuoširdžiai paklausti, kodėl taip elgetės? Jūs sakote, kad nusiviliate iš pradžių šauniais pasirodžiusiais vaikinais, bet man atrodo, kad ir pati nujaučiate, jog problema slypi ne vaikinuose, o Jumyse pačioje.
Kokia konkrečiai problema ir kokio ji sunkumo negaliu atsakyti, nes turiu per mažai informacijos, tačiau štai pora galimų variantų:
- Gal Jūs iš tikrųjų jaučiatės be galo šauni tobula mergina- princesė, verta tik pačio šauniausio ir tobuliausio vaikino – princo ant balto žirgo (ar baltam mersedese), kokio nė viena draugė nesusiras.
Pabučiuoti varliuką, tikintis, kad jis kada nors pavirs į princą, Jums nepriimtina. O kadangi, kaip žinia, tobulų žmonių nėra, tai Jūsų paieška ir laukimas gali būti bergždi.
Yra tokia pasaka apie išpuikusią princesę, kuri dėl savo išpuikimo patyrė daug nemalonumų ir tik per patirtą vargą tapo kuklesnė ir atviresnė žmonėms. Vienišumas yra nemalonus dalykas, o jei užsitęsia, tapma labai varginančiu žmogų.
Jūs, Brukne, sakote, kad vienišai Jums būti atsibodo. Skamba šiek tiek pretenzingai, lyg kito žmogaus Jums prireikė dėl gyvenimo paįvairinimo. Tai būtų per silpnas motyvas elgesio keitimui. Tačiau po šiuo pasakymu gali būti paslėptas ir gilus vienišumo skausmas, kuris byloja apie gilesnę nei iš pirmo žvilgsnio matosi problemą.
- Paslėpta problema būtų artimų santykių baimė. Kai perskaičiau Jūsų problemą, pirmiausia pagalvojau apie tai, nes Jūs tarsi bėgate nuo artimumo- kai tik atsiranda galimybė užsimegsti artimesniems santykiams, Jūs juos nutraukiate.
Jums patinka susižavėti ir kitus sužavėti, bet toliau į gilesnius santykius Jūs nesileidžiate. Kadangi tai vyksta nesąmoningai, Jums vistiek reikia surasti kokį nors logišką savo elgesio paaiškinimą, na tuomet Jūsų sąmonė ir pasiūlo vaikinų nešaunumo variantą – kaip Jūs sakote: „jis (vaikinas) nebeatrodo toks šaunus, rodos kitos merginos randa geresnius“. Būtent – taip tik rodos, bet tai nėra tikroji Jūsų pabėgimo priežastis. Jos turite ieškoti savyje.
Tai gali būti kažkoks vidinis sužeidimas ankstyvojoje ar vėlesnėje gyvenimo patirtyje (nusivylimas, artimo žmogaus netektis, išdavystė, fizinis, seksualinis ar psichologinis smurtas, nesaugi vaikystės aplinka ir kt.); tam tikros neigiamos asmenybės savybės ( nesveikas išdidumas; vengimas atsakomybės, kurią tenka prisiimti, einant į santykį su kitu žmogumi; depresiškas beviltiškas požiūris į gyvenimą („ nieko gero iš tų santykių nebus“) ir pan. Galite bandyti analizuoti ir ieškoti priežasčių pati. Jei pasirodytų per daug painu, psichologas Jums padėtų tai padaryti,.
Pabaigai, miela Brukne, noriu pasakyti: jei tikrai norite spręsti savo keistąją problema, pirmiausia vietoj sakiusi „tiesiog nieko negaliu pakeisti“, tarkite sau priešingai „ aš galiu pakeisti savo elgesį“. Tai Jūsų elgesys ir niekas kitas jo pakeisti negali.
Greta mano minėtos vidinės analizės, Jūs galite keisti savo elgesį konkrečiai, t.y. surizikuokite žengti į artimesnį santykį – kuomet Jums patinkantis vaikinas ims siųsti teigiamus ženklus, neatstumkite žmogaus, atsakykite tuo pačiu. Juk tai nereiškia, kad jau žengiate prie altoriaus. Tiesiog pažinkite geriau tą žmogų, tuomet ir spręskite, tinka jis Jums ar ne. Tuo pačiu geriau pažinsite ir save pačią.
Taigi, linkiu Jums, Brukne, ištverti pažinimo skausmą ir patirti pažinimo džiaugsmą!
Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite adresu: [email protected]
.jpg)
Evelina Globė – psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, besidominti asmenybės, socialine psichologija, meno terapija.
Yra dėsčiusi Vytauto Didžiojo universitete „Psichologijos įvadą“, „Bendravimo psichologiją“; vedusi seminarus paaugliams bei jaunimui „Savęs pažinimas ir asmenybės ugdymas“, „Sėkmingo bendravimo įgūdžiai“.