Ketvirtadienį Šiuolaikinis meno centras visus pakvietė pietų į Vilniaus valgyklą „Dzūkija“. Pietauta ne be priežasties – tai tęstinio Indrės Klimaitės projekto „Kompotas“ priminimas.
Kas yra „Kompotas“? Jei pamenate, ŠMC visai neseniai atsidarė retrospektyvinė paroda „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“, kurioje greta kitų kūrinių eksponuojamas Indrės Klimaitės projektas „Kompotas“ – Vilniaus ir Kauno valgyklų vizualinis tyrimas.
Kadangi ŠMC kai kuriuos labiausiai pavykusius projektus pakartoja, ne išimtis ir „Kompotas“, kuris pirmą kartą X Baltijos tarptautinio meno trienalėje „Miesto istorijos“. Tuomet taip pat organizuotos pietų ekskursijos į Vilniaus valgyklas. Projekto kūrėja Indrė Klimaitė šiuo metu gyvena Hagoje, ir, kaip teigiama projekto puslapyje, Indrei visą gyvenimą patiko valgyklos, tad pastebėjusi, kad jos ėmė nykti, menininkė panoro tai sustabdyti.
Projekto tikslas – naujoje aplinkoje parodyti ir atgaivinti mirštančią, apleistą ir prieštaringai vertinamą valgyklų subkultūrą, paskatinti žiūrovus/lankytojus domėtis, suprasti ir įvertinti praeities tradiciją ir pristatyti ją kaip kultūros vertybę šių dienų Lietuvoje. Tyrimas tampa produktu, galinčiu įnešti naujų vėjų į mados, produktų ir gyvenimo būdo dizaino sritis.
Ketvirtadienį ŠMC pakvietė papietauti valgykloje „Dzūkija“, įsikūrusioje Naujininkų mikrorajone, Panevėžio g. 15, o visus norinčius nuvežė autobusiukas. Ar skanu buvo? Ne tik skanu, bet ir pigu, nes cepelinų porcija kainuoja apie penkis litus, ne brangesni ir kiti produktai. Ten dirbančios moteriškės – labai draugiškos ir malonios, kai kurios ten dirba nuo pat valgyklos įkūrimo – 1959 metų. Kas ne tik nori pavalgyti, bet ir atsigerti – gaus kompoto arba net degtinės. Kaip teigė bufetininkė Nijolė, lankytojų valgykloje netrūksta, dažniausiai ten apsilanko taksistai ir aplinkiniai gyventojai.
Beje, kaip šio projekto išleistoje knygoje „Valgyklų gidas 2009“ teigia istorikas Antanas Astrauskas, cepelinai iki sovietmečio nebuvo populiarūs, juos „išplatino“ būtent sovietinės valgyklos. Ir išvis – cepelinas turbūt net nėra lietuvių išradimas, nes istorikui jis panašiausias į lenkiško patiekalo „pyzy“ variantą, panašius kukulius daro ir vokiečiai bei skandinavai.
Projektas dar tęsis iki lapkričio 4 d., tad visi norintys sekite ŠMC puslapį, o valgyklų gerbėjai daugiau informacijos ras čia. Skanaus!
Rasa Barčaitė
Foto: autorės
