„Google“ sukurta „Street View“ paslauga jau ilgą laiką įvairiose šalyse kelia žmonių teisių gynėjų nepasitenkinimą. Parako į ugnį įmetė ir neseniai „Google“ paskelbtas pareiškimas, kad kompanija „netyčia“ rinko slaptažodžius, el. pašto ir kitą asmeninę atsitiktinių belaidžio interneto vartotojų informaciją. Kaip teisinasi „Google“, ji dar prieš kelis mėnesius rinko informaciją, tačiau tuomet galvojo, jog tai tėra smulkios duomenų pabiros.
Naujienų agentūra CNN pamėgino išnarplioti šią painią istoriją, kuri įtraukė priešiškai nusiteikusias valstybes bei privatumo gynėjus. Kas iš tiesų atsitiko, kaip „Google“ bando spręsti šią problemą, ir ką reikia padaryti tiems, kurie nenori būti „Street View“ dalimi?
Kas yra „Street View“?
„Street View“ yra „Google“ žemėlapių priedas, leidžiantis vartotojams surasti vietovę ir priartinti jos atvaizdą iki gatvės lygio nuotraukų, parodančių jos vaizdą iš arti.
Tai naudinga ne vienoje situacijoje: pavyzdžiui, keliaujantiems nepažįstamoje vietoje, nežinantiems, kaip kažkur nuvažiuoti ar nueiti… Tarkime, kažkas pasakė, kad reikia pasukti į kairę už violetinio namo – „Street View“ parodys, kaip tiksliai šis namas atrodo.
Verslo kompanijos čia rodo savo pastatus, nekilnojamojo turto agentai demonstruoja parduodamus namus, o paprasti žmonės draugams gali aiškiau papasakoti, kur gyvena. „Street View“ pasirodė 2007 m. gegužę penkiuose miestuose. Dabar projektas apima didžiąją dalį Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Australijos bei mažesnius plotus Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Azijoje.
Kaip kuriamos šios nuotraukos?
„Google“ atstovai fotografuoja vietoves naudodami specialias kameras, leidžiančias pamatyti 360 laipsnių apimantį vietos atvaizdą. Fotografuojama iš gatvėmis važiuojančių automobilių. „Google“ teigimu, visos nuotraukos yra iš gatvių, t. y., viešų vietų, ir nuotraukose yra tik tai, kas matoma iš jų.
Kas atsitiko?
Gegužės mėnesį „Google“ paskelbė, kad „Street View“ automobiliai atsitiktinai rinko informaciją, kuri buvo siunčiama vietiniu belaidžio interneto ryšiu. Pradžioje kompanija teigė, jog šie duomenys nebuvo itin asmeniški ar slapti. Tačiau po vidaus bei išorės tyrimų ėmė aiškėti kas kita.
Šią savaitę „Google“ teigė, jog didžioji dalis duomenų, atėjusių iš neapsaugotų tinklų, buvo fragmentuoti – sudaryti iš žodžių ar frazių, iš kurių negalima nieko nustatyti ar atpažinti vartotojus. Visgi, kai kuriais atvejais „Google“ rinko pilnus elektroninius laiškus bei slaptažodžius. Pasak kompanijos, šie duomenys buvo renkami todėl, kad į automobilių naudojamos programinės įrangos kodą per klaidą buvo įtraukta kompiuterių inžinieriaus 2006 m. sukurto kodo dalis.
Reakcijos
Keleto valstybių pareigūnai pareikalavo priėjimo prie informacijos, kurią rinko „Google“. Valdininkai kaltino „Google“ nelegalia veikla, o praėjusią savaitę Kanados vyriausybė teigė, jog „Google“ pažeidė jų šalies įstatymus rinkdami duomenis, tačiau tyrimą nutraukė pavadindami incidentą „nerūpestinga klaida“. Prancūzijoje suburta komisija nutarė, jog asmeninė informacija buvo renkama ir valdžia ėmėsi griežtų priemonių – „Street View“ automobiliai buvo stabdomi patikrinimams ar asmeniniai duomenys tikrai nebėra renkami.
Čekijoje ši „Google“ paslauga buvo uždrausta ir įžiebė diskusijas apie asmens privatumą internete. Vokietijoje „Google“ leidžia žmonėms atsisakyti „Street View“ prieš paviešinant nuotraukas. Didžioji Britanija nutarė, jog informacija nebuvo slapta ar asmeniška. Amerikiečiai iškėlė keletą teisminių bylų, kai kuriose jų reikalaudami kolektyvinio ieškinio statuso, kuris atstovautų visiems nuskriaustiesiems.
Duomenų nutekėjimo incidentas sukėlė privatumo gynėjų pasipiktinimą ir paaštrino reikalavimus „Google“, kad ji griežčiau laikytųsi atsargumo fotografuojant vietoves.
„Google“ pernelyg subrendę, kad galėtų sau leisti tokias nepatyrusių naujokų klaidas“, – sakė Jennifer Garnick, piliečių laisvių direktorė interneto privatumo grupėje „Electronic Frontier Foundation“. „Kai darbe užsiimi kitų žmonių asmeninių duomenų rinkimu ir apmokestinimu – kaip „Google“ ir kitos interneto kompanijos – būtini aiškūs standartai ir išsamus auditas, siekiant apsisaugoti nuo nederamo asmeninės informacijos naudojimo, rinkimo ar nutekėjimo“.
Ką padarė „Google“?
„Google“ savo tinklaraštyje paskelbė keletą pokyčių, padarytų po „Street View“ incidento:
• Kompanija privatumo direktore paskyrė Almą Whitten. Jos pareigos numato rūpinimąsi, kad „Google“ produktai bei veiklos politika remtųsi deramu privatumo valdymu.
• Darbuotojai turės praeiti sustiprintus privatumo mokymo kursus, o nuo gruodžio privalės dalyvauti saugumo supratimo programoje.
• Kompanija teigė projektų rengimo procesą papildysianti dar vienu žingsniu, reikalaujančiu projekto vadovus vesti saugumo dokumentacijos žurnalus.
„Google“ sunkiai dirba siekdama užsitarnauti Jūsų pasitikėjimą, ir mes žinome, kaip smarkiai mums tai nepavyko šiuo atveju“, – savo tinklaraštyje rašė inžinerijos ir tyrimų viceprezidentas Alanas Eustace. Jis teigė, jog „Google“ ištrins rinktą informaciją kuo skubiau, o programinis kodas, leidęs rinkti duomenis, buvo ištrintas iškart jį aptikus.
Ką daryti, jei susirūpinote?
Eiliniam interneto vartotojui praktiškai neįmanoma sužinoti, ar jo asmeninė informacija pateko į „Google“ rankas. Galimybės, kad nukentėjote būtent jūs, yra itin mažos – tai nutiko, jei neapsaugotu belaidžiu tinklu siuntėte duomenis kaip tik tuo metu, kai „Street View“ automobilis važiavo pro Jūsų kvartalą. Net tuo atveju žinutė turėjo būti viena iš tų, kuri atėjo be trukdžių, o ne fragmentuota, kaip, pasak „Google“, didžioji dalis gautų duomenų.
Privatumo gynėjai, tokie kaip Jennifer Granick, peikia „Google“ už šią klaidą, tačiau sako nematantys priežasčių abejoti kompanijos žodžiais, jog tai buvo atsitiktinė klaida ir automobiliai duomenų daugiau neberenka. Be to, žmonės turi teisę paprašyti, kad jų namas būtų pašalintas iš „Street View“ ir pranešti apie nuotraukas, kurios jiems atrodo įžeidžiančios.
360 laipsnių Lietuvos nuotraukų „Street View“ funkcijoje kol kas aptikti nepavyko, tačiau jau pranešta apie fotografavimus Taline, todėl tautiečiams reikėtų išlikti budriems.