Kalbininkai, lietuvių kalbos puoselėjimui prijaučiantys ir net su filologija nieko bendra neturintys asmenys pastebi, jog taisyklinga bendrinė lietuvių kalba internete vartojama vis rečiau. Ją keičia trumpiniai, akronimai, žargonas arba slengas.
Internete kalba nesaugi
Bene pagrindine bendrinės lietuvių kalbos nesaugumo internete priežastimi galima įvardinti interaktyvumą: komentarai, tinklaraščiai, kasdien bet kokiais tikslais ir neprofesionaliai kuriami (rašomi) tinklalapiai ir net pluoštai viešosios informacijos rengėjų darbų, kuriuose, siekiant autentiškumo, „gyvumo“, netaisyklinga kalba leidžiama.
Blog‘us arba tinklaraščius verta aptarti plačiau. Išliaupsintas populiarusis internetinių dienoraščių reiškinys tapo verslo ramsčiu, asmenybės galios demonstravimo įrankiu ar meninių gebėjimų raiškos priemone, tačiau kita vertus, atvėrė kelius neraštingumui ir laisvam jo demonstravimui.
Asmenys, viešai demonstruojantys neraštingumą, bendrinei lietuvių kalbai kenkia dvigubai. Viešoje erdvėje jie skleidžia jai nederančius žodžius, jų junginius, ar tekstus, kurių koncentracija lietuviškose interneto platybėse vis didėja, o tai reiškia, kad jau dabar paieškos sistemos turi suindeksavusios apsčiai netaisyklingų žodžių pavyzdžių, kurie siūlomi atitinkama tema informacijos ieškančiajam. Antroji blogybė ta, kad lygiai taip pat, kaip visuomenė nesąmoningai perima televizijos programų vedėjų kalbos ypatumus, perima ir rašymo įgūdžius, o tai reiškia, kad perima netaisyklingus pavyzdžius ir tik dar labiau padidina nuo kalno skriejančią klaidų gniūžtę.
Apie internetinių komentarų netaisyklingos kalbos žalą bendrinei lietuvių kalbai nepasisakiusių kalbininkų turbūt jau nebeliko. O štai dr. Rita Miliūnaitė yra nagrinėjusi net ir interneto komentuotojų nuostatas dėl lietuvių kalbos priežiūros. Ji išskiria dvi ryškias komentuotojų nuostatas: pirmoji – kalbą prižiūrėti reikia, antroji – kalba turi vystytis savaime ir vienintelis kalbos tinkamumo kriterijus turi būti tik galimybė susikalbėti. Sprendžiant pagal interneto komentarų kalbą, galima daryti išvadą, kad pastarajai pozicijai prijaučiančių gerokai daugiau.
Apie anoniminių komentarų žalą kalbai yra pasisakęs ir dabartinis Europos Parlamento narys Leonidas Donskis: „Nejaugi mes nesusimąstome apie tai, kokius padarinius penkiolikmečiams daro barbariška kalba, kuria anoniminiuose komentaruose aptarinėjamos tautinės mažumos arba iškiliausi šalies žmonės? Juk mes nutrynėme ribą tarp viešo ir privataus kalbėjimo – tai, ko niekas neturėtų girdėti žmonėms privačiai juokaujant, šiandien vis labiau tampa mūsų oficialiu politiniu diskursu ir padeda pasiekti šlovę bei populiarumą.“
Vengiame bendrinės kalbos?
Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys atskleidžia, jog Lietuvoje – vos 0,3 proc. neraštingų žmonių, o tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Raštingumo rodikliai aukšti, tik kur mes jį demonstruojame?
Visuomenėje plačiai paplitusi nuostata, neva ypatingų gabumų lietuvių kalbos mokymuisi nereikia (kalbi, rašai – ir pakanka), lietuvių filologijos studijos nuvertinamos kaip bevertė profesija (stoja tik merginos – kandidatės namų šeimininkių pareigoms), o kalbininkų darbai, organizacijos ir pastangos švarinti kalbą nevertinamos (laiko, jėgų ir finansų švaistymas). Ši vyraujanti nuostata – vienas didžiausių trikdžių, siekiant ne tik bendrinės kalbos įsigalėjimo internete, tačiau ir pagarbos kalbai.
Bendrinė lietuvių kalba – archajiška, sudėtinga ir išties įmantri. Kalbininkai neprieštarautų minčiai, kad ją įvaldyti keblu, o kadangi kalba – gyva, net ir gebantys ją valdyti to mokosi kasdien.
Kita vertus, būtent bendrinės kalbos sudėtingumas neleidžia jai prigyti internete: ilgus žodžius keičia trumpesni žargonai (televizorius – telikas), fonetiniai iškraipymai (tu – tju) ir kiti.
Tai kalbos mados, kurioms pakanka mažiausio postūmio, o bangos ritasi sukeldamos vis didesnius kamuolius klaidų bei brėždamos vis ryškesnį brūkšnį tarp bendrinės kalbos vartotojų ir interneto komentarų, tinklaraščių autorių, net žurnalistų…
Internetas tampa visų kalbos klaidų „prieglauda“ dar ir dėl to, kad būtent jį galima vadinti plačiausiu keliu „vietinėms“ klaidoms plisti, slavizmams, anglicizmams atklysti bei žargonams ar slengui įsigalėti.
Pastangos puoselėti bendrinę lietuvių kalbą internete
Nepaisant akivaizdaus interneto ir bendrinės lietuvių kalbos „nesutarimo“, pastangų puoselėti kalbą internete apstu, tik reikia norėti jomis užsikrėsti.
Štai dar visai neseniai nuvilnijo straipsniai, komentarai ir replikos dėl interneto lietuvinimo vajaus, kurį inicijavo Lietuvos radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei interneto svetainė www.lietuviškai.lt. Idėjos autoriai ir vajaus organizatoriai ragina naujas svetaines kurti su lietuviškomis raidėmis, o senąsias – keisti. Deja, iniciatyva susilaukė ne tik palaikymo. Pasigirdo replikų, esą ne visos interneto naršyklės gali palaikyti lietuviškas raides, o tai reiškia, kad gali kilti nenumatytų keblumų ir svetainių autoriams, ir jų internete ieškantiesiems.
Savo misiją internete atlieka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jos tinklalapis www.vlkk.lt yra tapęs kone pagrindinių įrankiu redaktoriams, žurnalistams ir visiems, kas nori gražiai ir taisyklingai kalbėti. Kadangi konsultacijų bankas, terminų bankas ar didžiųjų klaidų sąrašas – ne storose knygose, o internete, šį projektą galima vadinti tikrų tikriausiu bendrinės lietuvių kalbos lobynu internete.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad komentarų kalba susidomėję ne tik kalbininkai – naujienų portalas DELFI (www.delfi.lt) komentuotojų dėmesį į taisyklingą kalbą siekia atkreipti komentarų laukelyje esančiu užrašu „Gerbk save ir kitus! Komentuok etiškai!”, nors galima teigti, jog toks skatinimas orientuotas į etiką, o ne bendrinę kalbą.
Panašaus pobūdžio – ir Lietuvos portalų akcija, kuria skatinama kultūringai pasisakyti komentaruose, „Neburnok“. Tačiau ir ji neorientuota į bendrinės lietuvių kalbos skatinimą bei puoselėjimą.
Jau prieš dvejus metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė akcentavo, kad išnykimo grėsmė iškilusi ne tik lietuvių kalbai, bet ir visoms Europos kalboms. Galima numanyti, kad tokias bendrinei lietuvių kalbai nepalankias hipotezes lemia ir kalbos šabakštynu virtęs internetas.