Jei manote, kad asmens reputacija ir įvaizdis reikalingi tik politiniams veikėjams ar pasaulinio lygio verslininkams, pats metas keisti mąstymą – savo reputacija rūpintis privalu kiekvienam.
Negana to, kuo anksčiau ja susirūpinama, tuo mažiau žalos gali patirti karjera, asmeninis gyvenimas ir įvairios galimybės. Šiandien didžioji įvaizdžio ir reputacijos valdymo dalis – internete.
Vardas – prekės ženklas
Darželyje arba pradinėje mokykloje dažnas turi pravardę. Ji priskiriama pačiais primityviausiais būdais: vaikas dėvi nešvarius drabužius – murzius, iškrito priekinis dantukas – bedantis, o bailus ir dažnai verkiantis vaikas gali būti pramintas verksniu.
Mokykloje priskiriamos kūrybiškesnės etiketės. Kiekvienas keitęs mokymosi įstaigą žino, ką tai reiškia: tai galimybė atsinešti švarų savo etiketės lapą ir pradėti leisti kitiems (bei sau) jį pildyti iš naujo. Nori tam tikros etiketės (įvaizdžio) – turi pasistengti ir pamąstyti apie atitinkamą elgesį bei kalbą.
Darbo aplinkoje etiketę galima pavadinti ir prekės ženklu: kokį įvaizdį ir reputaciją apie save esi susikūręs, su tuo asocijuojasi asmenybės vardas.
Įsivaizduokime, kad Laura, Rimas ir Inga yra kavos rūšys: viena ypač skani, užėmusi didžiąją rinkos dalį, pirkėjus džiuginanti originaliomis reklamomis; antroji – atsargi rinkos naujokė, kurią kol kas perka tik smalsuoliai ir naujovių medžiotojai; trečioji kava – neperkama, nekokybiška, nevertinama.
Itin panašus ir asmenybių rinkos panoraminis vaizdas: vienas kuria savo įvaizdį ir jam tai puikiai sekasi (jį pastebi geriausi darbdaviai, jis mezga pažintis su žinomomis asmenybėmis), kitam nepavyksta susikurti puikios reputacijos ir įvaizdžio, o trečias asmuo net nesistengia būti paklausiu darbuotoju ar pažangiu studentu.
Vardas internete
Nesvarbu, koks asmens statusas, pareigos ar kompetencijos, tačiau bent dalį informacijos apie jį (jo įvaizdžio ar reputacijos) visuomet galima surasti internete. Jei internete rasta informacija atitinka žmogaus statusą ar kt., vadinasi jis į virtualią erdvę pasiuntė tinkamas žinutes su tinkamu turiniu. Tačiau tinkamos informacijos apie save surinkimas ir išsiuntimas į virtualiąją erdvę reikalauja ne tik suvokimo, ką reiškia „tinkama informacija“, bet ir žinojimo, kokį savo asmenybės įvaizdį bei reputaciją kuriame.
Kadangi gana sudėtinga nuspėti, koks mūsų asmenybės įvaizdis gali būti mums naudingas po trejų ar penkerių metų, o informacija virtualioje erdvėje išlieka nepaisant mūsų maigomo klavišo „Delete“, saugiausia pasirinkti „susilaikymo“ funkciją: jei galite į socialinį tinklą nekrauti visų nuotraukų, tai ir nekraukite jų, o jei galite nerašinėti bet ko, tai ir nerašinėkite. Veikla virtualioje erdvėje turi būti ypač strateguota.
Nuotraukos internete
„Strateguotai veikti“ reiškia tai, jog atsitiktinių asmens veiksmų turi būti kuo mažiau, o nuoseklios elgsenos – kuo daugiau. Kuo anksčiau kiekvienas susirūpina savo vardu, asmens įvaizdžiu ir reputacija, tuo anksčiau galima užkirsti kelią raudonuoti verčiančioms situacijoms.
Klausiate, kas gali jus priversti raudonuoti? Pirmas atsakymas – nuotraukos internete. Štai socialiniu tinklu „Facebook“ naudojamasi masiškai. Nuotraukos į jį talpinamos nenutrūkstamai ir neįmanoma, kad jos visos būtų reprezentacinės, tvarkingos ir jūsų norima linkme formuojančios įvaizdį apie jūsų asmenybę. Tai reiškia, kad, į socialinį tinklą kraudami nuotraukas iš visur ir „visaip“, darote didelę klaidą, kuri anksčiau ar vėliau privers garsiai keiktis.
Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje „Mano virtualieji aš“ nagrinėja socialinio tinklalapio įtaką asmens reputacijai internete ir rašo, kad „oficiali naudojimosi „Facebook“ sąlygų formuluotė tikrai skelbė: „Galite bet kada pašalinti savo vartotojo turinį iš svetainės.“ Teisingai, bet tai tik dalis tiesos, nes jūsų profilio ištrynimas buvo visai kitas dalykas. „Facebook“ smulkiu šriftu įspėjo: „Jūs patvirtinate, kad kompanija gali išsaugoti suarchyvuotas jūsų vartotojo turinio kopijas.“
Vadinasi, jei jau įkėlėte nuotraukas iš vakarėlio su pusnuogiai kūnais, o pirmame nuotraukos plane esate jūs, galite būti tikras, kad suinteresuoti tą nuotrauką bet kada galės surasti. O juk jums reikės įsidarbinti, jums reikės save pristatyti, jums reikės kalbėti apie gerąsias savo savybes. Kas bus, jei tas, prieš kurį stovėsite, jums parodys nuotrauką iš nuogalių vakarėlio?
Reputacija internete
Kol nebuvo išvystyta infrastruktūra ir susisiekimas, užteko susikurti reputaciją savo jaukiame kaimelyje. Žmonės retai migruodavo, o jei taip ir pasielgdavo, joks reputacijos šleifas negalėjo atsekti paskui.
Dabar viskas kitaip. Internetas – milžiniška bazė, į kurią, pirmiausia, pats asmuo pateikia dalį informacijos. O kur informacija, ten ir jos ieškantieji. Vadinasi, reputacija internete yra kaip niekada anksčiau svarbi ir galinga.
M. Fraser ir S. Dutta savo knygoje pateikia žmonių istorijas apie jų neapdairumą ir „Facebook“ galią reputacijos sugriovimui. Knygoje „Mano virtualieji aš“ jie rašo: „Tiesiog paklauskite amerikiečio universiteto studento, kuris po studijų Ilinojaus universitete buvo pasiruošęs gauti gydytojo praktikanto darbą Čikagos konsultacinėje kompanijoje. „Buvau per žingsnį nuo daug žadančios karjeros“, – pasakė jis 2006 metais New York Times. Tačiau po to, kai kompanijos vadovai patikrino jaunojo pretendento „Facebook“ profilį, jo vertybės pasirodė sunkiai suderinamos su sunkiu darbu. Profilyje jis aprašė tokius savo didžiausius gyvenimo pomėgius: traukti žolytę, dulkinti mergas ir „fotkinti“ žmones – visos trys veiklos nusakytos vaizdingu jaunimo slengu. Trokštamo darbo pasiūlymo jis niekada nesulaukė. Jis buvo pasmerktas.“
Galite prieštarauti, esą jaunas žmogus turi teisę laisvai bendrauti ir dalintis norima informacija socialinio tinklo profilyje. Teisingai, jis turi teisę. Tačiau taip pat jaunas asmuo turi progą ir teisę socialinius tinklus išnaudoti efektyviau ir susikurti savo reputaciją internete.
Žinomumas gali būti dvejopas: atveriantis arba užtveriantis kelius į sėkmę. Kiekvienas klavišo „Enter“ spustelėjimas prisideda prie vienokio arba kitokio žinomumo. Verta pagalvoti prieš spustelint.