Šiandien buvo nuspręsta, kurios iš šalių kandidačių rengs 2018-ųjų ir 2020-ųjų pasaulio futbolo čempionatus. Pastaruoju metu netyla kalbos, kokios šalys tai turėtų būti.
Itin svarbus įvykis
Iš pažiūros tai atrodo gana nesudėtingas sprendimas, tačiau iš tikrųjų nėra taip lengva. Futbolo čempionatui populiarumu ir prestižu prilygsta tik olimpinės žaidynės. Renginys atneša milijardus dolerių pelno, o organizuojančiai šaliai prideda labai daug teigiamo įvaizdžio. Nenuostabu, kad šalys kandidatės investuoja milžiniškas sumas, didelį vaidmenį vaidina politika, o papirkinėjimai ir korupcija tokiuose rinkimuose yra kone įprastas reiškinys. Dabartiniai rinkimai yra kone patys įtempčiausi. Kas ir kodėl taip nori rengti didžiausius pasaulyje futbolo renginius?
Nuo pat 1930-ųjų, kada buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje, šis renginys pradėjo masiškai populiarėti. Kai kurių skaičiavimų duomenimis, šių metų čempionato finalo žiūrimumas net pralenkė Pekino olimpiados atidarymo ceremonijos žiūrovų skaičių.
Čempionatai yra itin svarbūs ir politiškai. Štai, pavyzdžiui, 1998-ųjų renginys Prancūzijoje ar šiemet vykęs PAR yra svarbūs kaip etninio susuvienyjimo ženklai. O 2006-aisiais Vokietijoje įvykęs čempionatas yra laikomas paskutiniu šios šalies žingsniu iš pokarinės reabilitacijos laikotarpio. Pasaulio futbolo čempionatas taigiamai pasitarnauja visais įmanomais lygmenimis – politiniu, kultūriniu, ekonominiu, įvaizdžio gerinimo, turistiniu ir kitais. Nenuostabu, kad dėl tokio renginio organizavimo teisių kovoja šalys nuo JAV iki Kataro.
2018-ųjų lenktynėse pirmavo Anglija, bet laimėjo Rusija
2018-ųjų čempionatui siūloma rinktis augančią Rusijos ekonominę jėgainę, kuri niekada nerengė tokio turnyro. Kandidatė yra ir „futbolo gimtinė“ Anglija, kuri pasaulio čempionato neroganizavo jau nuo 1966-ųjų. Dar siūlomas temperamentingas Ispanijos ir Portugalijos mišinys arba gerokai pragmatiškesnis Olandijos ir Belgijos variantas.
Geriausius šansus kol kas turi Anglija. Šalis turi vieną iš populiariausių ir labiausiai žiūrimų futbolo lygų pasaulyje, puikią futbolo infrastruktūrą ir, kaip sako patys anglai, komerciškai patraukliausią rinką. Visgi anglus pastaruoju metu persekioja korupcijos šešėliai ir tai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams.
Britams ant kulnų lipa rusai. Nors dabartinė šalies situacija nėra labai gera, patys rusai pasirengę investuoti milijonus į naujų stadionų statymą ir infrastruktūros gerinimą. Be to, žengdama į Rusiją FIFA atvertų naują ir dar nepaliestą rinką. Sėkmės pavyzdžių jau yra – panašiai nutiko 2002-aisias Japonijoje ir Pietų Korėjoje bei šiemet Afrikoje. Atrodo, anglų bėdos buvo per didelės, o rusų pažadai FIFA įtikino. Iš Brazilijos čempionatas kelsis į Rusiją.
Prasčiausiai šiuose rinkimuose atrodo „duetai“. Negana to, kad FIFA yra oficialiai paskelbusi, jog nėra linkusi čempionatą rengti dvejose šalyse (daugiausiai dėl 2002-ųjų logistikos problemų Azijoje), tiek Ispanija, tiek Portugalija šiuo metu yra nemažose finansų krizėse. Tyliausiai kol kas atrodo olandų ir belgų tandemas. Oficialius paraiškos dokumentus atvežę dviračiu, jie kol kas tik tuo ir teišsiskyrė. Kol kitos šalys garsiai aptarinėjomos tiek teigiamomis, tiek neigiamomis prasmėmis, olandai ir belgai įvardijami kaip kompromisinis variantas, jei aistros kitur per daug sukiltų.
2022-ųjų netikėtumas – Kataras
2022-ųjų rinkimai taip pat gana sudėtingi. JAV būtų neblogas variantas, ypač prisimenant čia rengto 1994-ųjų čempionato sėkmę. Tačiau tokiuose rinkimuose svarbiausias yra draugų skaičius. Ne pačiu tinkamiausiu metu sprogęs „WikiLeaks“ burbulas gali paaštrinti JAV santykius su kai kuriomis svarbiomis šalimis. Visgi amerikiečių šansai kol kas vertinami geriausiai. Surengtas turnyras padėtų įtvirtinti augantį JAV futbolo populiarumą.
JAV nesėkmės atveju turbūt triumfuotų Australija. Australai iš tiesų garsėja savo meile sportui. Visgi abejotina, ar jų aistros futbolui pakaks, kad būtų sukeltas šurmulys, prilygstantis Sidnėjaus olimpiadai. Pastaroji dar ir dabar vertinama kaip viena iš sėkmingiasių olimpiadų per visą istoriją. Labai svarbus veiksnys yra ir puikios Australijos oro sąlygos.
Didžiausias siurprizas rinkimuose kol kas yra Kataras. Siurprizas ne tik dėl to, kad laimėjo rinkimus, bet kad mažiau nei milijoną gyventojų turinti šalis apskritai pasiryžo kandidatuoti. Labai nepalankus yra ir Kataro klimatas, tačiau šalies atstovai teigia problemas lengvai išspręsiantys moderniausiomis oro kondicionavimo sistemomis. Tokios sistemos būtų svarbios ne tik futbolui, bet ir artimiesiems rytams apskritai. Neginčytina ir tokio FIFA žingsnio politinė svarba. Tad galų gale nėra taip keista, kad kartais Kataras gavo teisę rengti turnyrą.
Japonija ir Pietų Korėja vertinamos kaip prasčiausios rinkimų kandidatės. Visų pirma dėl to, kad šios šalys visai neseniai rengė turnyrą kartu. Be to, Japonija praktiškai neturi palaikymo iš FIFA. Pietų Korėjos didžiausias argumentas buvo noras futbolo čempionatu siekti taikos regione. Visgi dabar vykstantys neramumai tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų parodo, kad šalims dar reikia išspręsti daug kitų problemų.
Visi pasirinkimai yra sudėtingi, o nuspėti, ką pasirinkis FIFA komisija, beveik neįmanoma. Visų pirma dėl to, kad rinkimuose didelį vaidmenį vaidina politiniai santykiai.
Kritikuojama rinkimų sistema
Futbolo pasaulyje jau seniai kalbama, kad dabartinė FIFA sistema yra pasenusi ir netinkama. Svarbiausia yra tai, kad sprendimas neturėtų būti priimtas uždarame kambaryje. Rinkėjų turėtų būti gerokai daugiau, turi būti kuo didesnė amžiaus ir išsilavinimo įvairovė.
Dabartinė komisija primena senjorų klubą. Daugumai komisijos narių jau per 50 ar 60 metų, o savo postus jie užima jau daugiau nei dešimtmetį. Jų tarpusavio ryšiai tokie tvirti, kad labai dažnai jie bendrauja tarsi šeima. Tačiau ar tai negresia objektyvumo praradimu? Ypač tais atvejais, kada reikia priimti „šeimos“ nariams svarbius sprendimus.
Labai dažnao diskutuojama, kaip turėtų kisti rinkimų tvarka. Bene geriausias iš alternatyvių pasiūlymų yra toks:
– Kiekviena FIFA šalis narė turi turėti savo atstovą rinkimų komisijoje.
– Šalių atstovai būtų renkami 4-6 metų kadencijai, todėl niekada negalėtų balsuoti daugiau nei dėl vieno čempionato rengimo.
– Visi nariai susirinktų Ciuriche ir balsuotų tol, kol būtų išrinktas absoliučia dauguma laimėjęs kandidatas.
Tokia sistema tikrai padėtų atnaujinti FIFA veidą. Tai pat tai padėtų objektyviau nurodyti, kokios konkrečiu metu yra futbolo pasaulio nuotaikos. Galų gale, kiekvienam rinkėjui turint gerokai mažiau įtakos ir galios, jų papirkimo tikimybė gerokai sumažėtų. Kad ir ką pasirinktų dabartinė komisija, aišku viena – abiejų čempionatų šeimininkai bus vertinami lygiai tiek pat teigiamai, kiek ir neigiamai.
REZULTATAS:
Po atkaklių diskusijų ši garbė atiteko Rusijai. Sveikiname!