„Inculto“ visai neseniai paskelbė dvi žinias. Vieną džiugią, kitą nelabai. Vaikinai informavo, kad grupė baigia veiklą (bloga žinia), tačiau gerbėjams dovanoja dar vieną naują albumą (gera žinia). Ir ne tik. Pasirodo, kad finalinis „Inculto“ koncertas buvo ne ką mažesnė dovana grupės gerbėjams.
Susirinko ištikimiausi?
Kiek nustebino tai, jog Loftas šeštadienio vakarą nebuvo sausakimšas. Taip, žmonių netrūko, bet erdvės liko stebėtinai daug. Keista, nes grupė visgi groja bene paskutinį kartą. Tačiau žmonių šiaip ar taip susirinko, o susirinkę, regis, nusprendė išsišėlti kaip reikiant.
Dar gerokai prieš „Inculto“ užlipant ant scenos Loftas jau priminė neblogą diskoteką. Aktyviai besilinksminančių netrūko nei prie scenos, nei kitose klubo erdvėse. Nėra ko ir stebėtis, kad pasirodžius vakaro kaltininkams publika pašėlo dar labiau.
Kita vertus, Jurgis ir kompanija išjudinti auditoriją tikrai moka. Buvo akivaizdu, kad senų ir tikrų grupės gerbėjų salėje netrūko. Daug kas balsu pritarė atliekamoms dainoms, o kūrinius atpažindavo jau nuo pirmųjų akordų. Kad ir kokie – ištikimiausi ar ne – gerbėjai susirinko į „Inculto“ koncertą, geros nuotaikos nestokojo nei vienas.
Vakaro šeimininkai taip pat pasistengė būti svetingi. „Daug keliavome po Lietuvą, lankėmės mokyklose, universitetuose, darbovietėse. Vis kur nors eidavom, – publikai pasakojo Jurgis ir tęsė,- todėl šį kartą norime jus pasikviesti pas save.“ Dėl šios priežasties tiesiog ant scenos buvo pastatytos jaukios sofos, staliukai ir kėdės. Čia linksmintis galėjo grupės gerbėjai. Tiesa, susidarė įspūdis, kad tokią pramogą sau leisti visgi galėjo ne kiekvienas.
Grupės istorija per pusantros valandos
Po maždaug 45 minutes trukusio apšildančio didžėjų pasirodymo įžengę į sceną „Inculto“ iškart ėmėsi darbo. Pradėję kūriniu „Welcome to Lithuania“ jie iškart užvedė klausytojus. Vienas po kito skambėjo žinomiausi grupės darbai, kurie populiarumo viršūnėse buvo jau visai senokai.
Su trenksmu suskambo netgi dinozaurinis „Jei labai nori, tai reikia“, kurio išleidimo metus jau net sunku nustatyti. Iš tiesų per visą vakaro pasirodymą „Inculto“ sugrojo ko gero visus tuos kūrinius, kurie buvo populiariausi per grupės karjerą. Sugrojo su emocijomis, užsivedimu ir tikrai nuoširdžiai. „Inculto“ vyrukai pagrojo ir lyriškų (žinoma, savam stiliuje) kūrinių, daug bendravo su publika ir tikrai leido pasijusti taip, tarsi būtum užsukęs į svečius. Grupė tarsi senas draugas pasidalino savo patirtimi ir senais perliukais. Negana to, pristatė ir naują savo darbą.
Salžiai rūgštus paskutinis albumas
Ir visgi gaila, kad grupė „baigia darbą.“ Būtent tokios mintys kilo klausant kūrinių iš naujausio ir paskutinio „Inculto“ albumo „Closer than you think“. Jurgis užsiminė, kad tai geriausias iki šiol buvęs grupės albumas. Nesutikti sunku. Naujo albumo kompozicijos daug solidesnės ir rimtesnės nei ankstesnioji grupės kūryba. Nors „Inculto“ stilius išlaikytas ir muzikinis žanras nepakitęs, visgi tiek muzika, tiek dainų tekstai jau daug brandesni. Štai todėl ir gaila, kad „Inculto“, jei tikėsime jais pačiais, daugiau nieko Lietuvos muzikos scenai ir nepateiks. Beliks dar ilgai mėgautis naujausiu albumu.
Kita vertus, gal ir teisingai Jurgis pasakė: „Didžiausia laimė yra gauti progą ką nors gražiai pabaigti. Ne visada taip pasiseka. Tai tarsi japonui pasidaryti gerą charakiri.“ Bent jau šeštadienio koncertas turėjo atitikti šią filosofiją. „Inculto“ pasirodė gražiausiu savo veidu – tikra, nuoširdi ir linksma talentingų vyrukų kompanija, kurios mūsų muzikinėje padangėje trūks. Reikia tikėtis, kad kolektyvas vienu ar kitu pavidalu dar susiburs mus palinksminti ir pasilinksminti patys.
Jonas Špokas
