Pastarieji metai lietuvių muzikos grupei „BrassBastardz“ buvo itin sėkmingi: surengtas ne vienas koncertas Lietuvoje ir už jos ribų, suburtas nemažas gerbėjų ratas.
Jų sėkmės formulė – lengvai užburianti muzika, kurianti šokių nuotaiką melodija, išskirtinis vokalinis tembras bei kitoks požiūris į lietuvišką estradą; jų sėkmės rezultatas – šiemet gimęs naujasis jau antras „BrassBastardz“ albumas „Synthezatorium“, kurį grupė pristatys per Naujuosius Metus „Tamstos“ klube. Apie albumą, muziką ir, žinoma, apie gyvenimą kalbėjomės su grupės vokaliste Daiva, trimitą puikiai valdančiu Aurimu ir saksofono virtuozu Alvydu.
– Truputį istorijos, kaip gimė „BrassBastardz“? Kokia pavadinimo reikšmė?
Aurimas: Gimė man ir Alvydui studijuojant Vilniaus Juozo Tallatk-Kelpšos konservatorijoje. Buvome tiesiog apžavėti muzikos. Pradėjome kartu su Aurelijum Morlencu (bosas), prisijungė Laurynas Šarkinas (būgnai) ir Justas Fresh (DJ), su laiku prisijungė vis daugiau ir daugiau žmonių. Tada dar net pavadinimo neturėjusiai grupei Remigijus Ruokis pasiūlė pagroti Šiaulių Jazz festivalyje. Kadangi dar neturėjome pavadinimo, Remigijus, nesulaukęs, kol jį sugalvosim, pats tarė: „Būsit BrassBastardz“. Mes pagalvojome, jeigu vardas atėjo savaime, o ne patiems teko jį „išgimdyti“, tai jis ir turi likti toks. Mūsų grupės istorijoje labai daug kas atėjo savaime, be prievartos, lyg taip ir turėjo būti.
– 2009 m. Jūs išleidote savo pirmąjį albumą „Waiting“, kurio reikėjo laukti ketverius metus. Praėjo vos vieneri metai ir Jūs išleidžiate antrąjį. Ar tai reiškia, kad Jums puikiai sekasi?
Aurimas: Pirmojo laukėme beveik 10 metų! O gal ir visą savo gyvenimą. Tačiau šiuo metu mums iš tiesų puikiai sekasi.
– Ar „Synthezatorium“ labai skiriasi nuo pirmojo? Kuo jis kitoks?
Alvydas: Visų pirma skiriasi koncepcija, tembrai, gal šiek tiek muzikinis stilius prasiplėtė. Tačiau muzikos kalba išliko panaši – mes tai juk tie patys, tik kitame laike.
– Ar jau planuojate trečią albumą?
Aurimas: Po truputį, mintyse. Tikriausiai jau ateinančią vasarą jį įrašinėsime kokiame nors paslaptingame Lietuvos kampelyje, arti gamtos, mūsų „BrassBastardz Keliaujančioje Studijoje“
– Norėčiau, kad palygintumėte save su kitomis lietuviškomis grupėmis: kuo Jūs kitokie?
Alvydas: Sunku lyginti kažką su kažkuo, o dar sunkiau lyginti save. Galbūt pirma reikėtų išsiaiškinti kriterijus, pagal ką lyginti. Ar atlikėjus? Pagal plaukų ilgį, spalvą? O gal albume panaudotų gyvų instrumentų kiekį? Grupės sudėtį? Tekstų individualumą ir kūrybinę interpretaciją?
Daiva: O gal reikėtų susirašyti daugybę kriterijų ir atlikti apklausą, pagal kuriuos aspektus lyginti, o pagal kuriuos ne, kad būtų kuo išsamiau? Kaip jau supratote, adekvačiai ir objektyviai kalbėti apie kitus atlikėjus ir šalia matyti save nėra lengva. Gal lengviau būtų kalbėti apie save. Kuo mes kitokie? Tuo, kad mes žemėje vieninteliai tokie, su savo talentais, tačiau ir su trūkumais, kitaip sakant, individualiu savybių rinkiniu!
Aurimas: O jei kalbėsime rimtai, racionaliausia būtų šio klausimo paklausti mūsų klausytojų, manome, jie geriausiai galėtų atsakyti. Tiesa pasakius, mes nesiekiame kažkuo išsiskirti ar su kažkuo konkuruoti, mes darome tai, kas mums patinka, ir džiaugiamės, jeigu tai patinka ir kitiems.
– Šiuo metu dalis Jūsų gyvena Londone. Kuo užsiimate tenai? Ar planuojate tęsti veiklą už Lietuvos ribų?
Alvydas: Niekam ne paslaptis, kad Londonas yra Europos muzikos sostinė. Kur dar daugiau galima muzikaliai tobulėti, jei ne muzikos sostinėje? Neapsiribojame vien Lietuvos teritorija – veikiame ir už jos ribų.
– Buvo išleista akinių nuo saulės kolekcija iš vinilinių plokštelių, kuriose buvo išgraviruota „BrassBastardz“ muzika. Ar dar planuojate kuo nors panašiu nustebinti?
Alvydas: Niekada negali žinoti visos ateities ir visų galimybių. Idėjų knibždėte knibžda mūsų galvose, atrodo, viena už kitą geresnės! Kad kažkuo bandysime nustebinti – tikrai pažadame.
Aurimas: Tikrai taip, akinių bus ir dar. Plokštelė jau gaminama. Joje bus mūsų nauja daina iš naujojo albumo, pavadinimu „Star“.
– Kokią muzikos grupę galite pavadinti savo įkvėpėja, į kurią lygiuojatės?
Alvydas: Turbūt nelabai įmanoma išskirti vieną kažkurią. Esame labai daug ko įkvėpti. Iš labai ilgo sąrašo atlikėjų semiamės įkvėpimo, energijos, idėjų. Todėl ir mūsų muzika yra įvairialypė, turininga. Beje, dėl šios priežasties ir albumas vadinsis „Synthezatorium“, kuriame bus susintetinta daug įvairios muzikos elementų.
– Ar klausotės savo muzikos ne darbo metu? Kokią klausote? Kokie mėgiamiausi atlikėjai ar grupės?
Daiva: Žinoma. Muzika gera, kodėl gi nepaklausius! O jei kalbėsime rimtai, tai klausom ir savo, ir svetimą, daugiausia užsienio atlikėjų, tokių kaip Daft Punk, Sarah Voughan, Bonobo, The Brand New Heavies, Little Dragon, Beyonce, Gorillaz, Michael Jackson, Prince, Bilal, Cinematic Orchestra, Jose James, Marvin Gaye, Quantic bei daugelis kitų (nuo seniausios muzikos iki naujausios).
– Jūs esate visiškai kitokie ir muzikine, ir plačiąja prasme. Ar jūs iš tiesų tokie, ar tai tiesiog sceninis įvaizdis?
Aurimas: Specialiai įvaizdžio sau nekūrėme, kaip ir daugelis dalykų mūsų gyvenime, mūsų įvaizdis susiformavo savaime. Galbūt didžiąja dalimi tai, kaip mes atrodome scenoje, yra mūsų kuriamos muzikos refleksija. Nors, kita vertus, nulipę nuo scenos į realų gyvenimą mes išliekame visiškai tokie patys.
– Na, specialiai įvaizdžio gal neformavote, tačiau jis susiformavo ir, matyt, iš dalies dėl Jūsų sceninės išvaizdos. Tad kas parenka drabužius? Kas sugalvoja Daivos makiažą?
Daiva: Žinoma, savo sceniniu įvaizdžiu pirmiausia rūpinamės mes patys, tačiau turime daug pagalbininkų-patarėjų, pradedant nuo mamos ir baigiant močiute! Juokaujam. Iš tiesų daug ką galvojame patys, bet labai padeda mūsų draugai: dizainėrė Aušra Norkutė, Ona Rimeikienė, mūsų vadybininkas Ištvan Tomaš, parinkti drabužius ir padažyti Daivą padeda Agnė Klimašauskaitė, su nuotraukomis bei jų apipavidalinimu dirba fotografas Regis Pranaitis (Fotellier), naujajam albumui viršelį sukūrė dailininkė Morta, ir dar daugybė kitų puikių žmonių.
Aurimas: Mes labai džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungia daug talentingų menininkų. Mes norime, kad per mūsų muziką jie atrastų ir save. Mums svarbiausia, kad žmonėms, su kuriais mes dirbame, patiktų ne tik bendradarbiauti su mumis, bet ir mūsų muzika bei produktas, prie kurio kūrimo jie patys prisideda.
– Ar grojate tik tai, kas patinka, ar stengiatės prisitaikyti prie liaudies?
Alvydas: Galime drąsiai teigti, jog esame ištikimi sau 1 000 000 000 %, gal net ir daugiau.
Daiva: Grojame ir kuriame tik tai, nuo ko patys „žiauriai svaigstam“!
– Kaip manote, koks yra jūsų muzikos klausytojas?
Aurimas: Mūsų muzika nėra orientuota į kokį nors konkretų klausytoją, todėl jis gali būti bet kas. Žmonės, galintys mylėti, jausti, džiaugtis, liūdėti, svajoti… taigi visi…
– Į Jūsų koncertus ateina nemažai žmonių. Kaip manote, kur sulaukiate daugiau palaikymo ir gerbėjų: Lietuvoje ar užsienyje?
Alvydas: Kol kas dar nesame super mega žvaigždės, žinomos visame pasaulyje, ir ant kiekvieno žurnalo nežiba mūsų nuotraukos bei antraštės su užrašu „BrassBastardz“, todėl užsienyje atėję į koncertą žmonės vertina tiesiogiai mūsų grojamą muziką ar pasirodymą, be jokių išankstinių nuostatų, be jokio išankstinio žinojimo, kad „tai“ yra „madinga“ arba „žiauriai kieta!“. Ir puiku, šiltas publikos vertinimas maloniai kužda, jog tai mūsų muzika palietė juos, mes įdomūs! Neslėpsim, tai yra malonu, be to, tai pats geriausias pripažinimas.
Aurimas: Tačiau publika Lietuvoje yra viena šilčiausių ir nuoširdžiausių pasaulyje. Todėl lietuvaičiai, manau, mus myli labiausiai! Kas labiau gali mylėti savo vaiką už mamą ir tėtį?
– Kokia Jūsų tolimesnė vizija? Kokius matote save po penkerių metų?
Daiva: Planas groti, nesustoti ir ieškoti. Tokius ir matome save po penkerių metų: grojančius, kuriančius ir vis ieškančius.
– Jums tenka daug laiko praleisti kartu, ar gerai sutariate tarpusavyje? Ar esate draugai, ar tik kolegos?
Daiva: Sutariame, pasipykstame ir vėl sutariame. Visų pirma, esame draugai, o tik po to kolegos. Todėl jei pykstamės tai pykstamės draugiškai, ne kaip kolegos.
– Ką veikiate be muzikos?
Alvydas: Be muzikos mes neegzistuojame. Muzika – mūsų gyvenimas, mūsų darbas ir laisvalaikis.
– Ar turite laiko asmeniniam gyvenimui? Laisvalaikiui?
Aurimas: Turime, nes mūsų asmeninis gyvenimas yra muzika. Tačiau laisvo laiko taip pat turime, jį leidžiame įvairiai, bet visada su muzika.
Daiva: Mėgstame užsiimti joga, skaityti knygas, žiūrėti filmus, eiti į koncertus, gaminti maistą, auginti kates – pomėgių bei hobių yra daug, tačiau vienaip ar kitaip jie susiję su tuo, ką darome.
– Ko palinkėtumėte savo klausytojams kitiems metams?
Alvydas: Norėtume palinkėti kuo daugiau svajoti ir džiaugtis! Kuo daugiau džiaugtis gyvenimu, kiekviena akimirka, kiekvienu įvykiu, kiekvienu žmogumi…