Ką galite pasakyti apie robotus ir Lietuvą? Su kuo Jums asocijuojasi šie du žodžiai? Turbūt daugiau nei pusė skaitytojų pagalvos, kad Japonija – robotų kūrėjų šalis, o lietuviai šioje srityje miega.
Šio teiginio nenorime visiškai paneigti, nes, kaip paaiškės vėliau, japonų robotų gamyboje mes tikrai nepralenksime, tačiau šias mielas mašinas kurti mokame. Tiksliau, moka klaipėdietis Vitalij Rodnov, kuris jau penkerius metus kuria sumo varžybose dalyvaujančius robotus ir netgi tapo Europos robotų sumo čempionato „RobotChallenge“, kuriame rungėsi apie 500 robotų, ir pasaulinės olimpiados „Robogames“ San Franciske, nugalėtoju. Laikas.lt kalbina Vitalij Rodnov apie šiuos robotus ir jo pergales čempionatuose.
– Robotai daugumai vis dar skamba kaip žodis iš fantastikos srities. Kaip Jums kilo susidomėjimas šia technika ir kodėl pradėjote kurti robotus?
Esu baigęs Klaipėdos universitetą, elektros inžineriją, dirbu elektronikos srityje, tad panašūs dalykai mane domino jau seniai. Robotukus pradėjau konstruoti prieš kokius 5 metus, bet tuomet jie buvo ne sumo robotai, o šiaip gana primityvūs vežimėliai, važinėjantys neatsitrenkdami į objektus. O robotais susidomėjau pamatęs juos internete, kuomet pabandžiau sukonstruoti kažką panašaus, o 2007 metais vienose varžybose Latvijoje pamačiau sumo robotus, tai buvo latviškas projektas „Robotika“, kuris dabar sujungtas su mūsiškiu „Baltic robot sumo“. Tad po varžybų Latvijoje nusprendžiau, kad kitose dalyvausiu pats su robotuku.
– Papasakokite plačiau apie sumo robotus. Iš kur ėmėte pavyzdžius?
Kolegų sumo robotų pavyzdžių tuomet nebuvo, nes Klaipdėjoje buvau toks vienas. Tad svarbiausias šaltinis buvo internetas, iš kurio ir ėmiau pavyzdžius. Pagrindinė sumo robotų savybė – jie veikia be žmogaus pagalbos, automatizuotai. Robotuose įmontuotas mikrovaldiklis, kuris priima sprendimus, kokį veiksmą atlikti toliau, remiantis įvairiais parodymais. Robotukas pats gali aptikti priešą ir nuspręsti, iš kurios pusės pulti ar atakuoti. O sumo robotų varžybos pagal analogiją atitinka žmonių: du priešininkai susitinka apskritimo ringe ir bando išstumti vienas kitą. Laimi tas, kuris lieka ringe.
– Spaudoje teko matyti ir Jūsų sukurtų robotų, žaidžiančių tenisą. Kaip jie valdomi?
Tenisą žaidžiantis robotukas – tai pramogoms skirtas humanoidas, kurį sukonstravau ne aš, mano indėlis – speciali konstrukcija, kuri užsimauna ant rankos, o ją judinant robotas atkartoja tavo judesius. Toks humanoidas – daugiau žaidimas, nei rimtas projektas, nes jo paskirtis yra linksminti žiūrovus robotų sumo kovų metu.
– Kokie Jūsų artimiausi planai?
Artimiausi planai – dar vienas robotas iš sumo kategorijos bei kitas – pramoginis robotukas. Taip pat balandžio mėnesį Klaipėdoje surengsim „Baltic sumo“ robotų čempionatą, nes vieną kartą šios varžybos jau buvo Lietuvoje, tad vėl atėjo Klaipdėdos eilė. Ir tikimės sulaukti dalyvių ne tik iš Pabaltijo šalių, bet ir iš kitur. Net ir japonai prisižadėjo atvykti pasižvalgyti, kaip vyksta šios varžybos.
– Papasakokite apie čempionatus, kuriuose dalyvavote
Iškovojau pirmąją vietą „Europos robotų sumo“ čempionate „RobotChallenge“ Vienoje, kuriame rungėsi apie 500 robotų, taip pat pirmąją vietą savo kategorijoje pasaulinėje olimpiadoje „Robogames“ San Franciske. Gruodį dalyvavome Tokijuje vykusiose aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybose „All-Japan Robot-sumo Tournament“, tačiau ten neiškovojome jokios vietos, buvom išmesti kaip „kačiukai iš ringo“. Ši nesėkmė parodė, kad japonų robotai yra pranašesni už mūsų. O Europos ir JAV sumo robotų lygis yra daug žemesnis nei Japonijoje. Tai parodo ir faktas, kad mano čempionas robotukas negalėjo pasipriešinti japonų „galiūnams“.
– Kas be Jūsų Lietuvoje kuria sumo robotus?
Robotų kūrėjai Klaipdėjoje yra susibūrę į klubą „Rodman robotics“, vienijantį apie 15 aktyvių narių. Čia ateina daug jaunų žmonių, kurie konstruoja savo 3 kg ar 0,5 kg sumo robotukus ir kitokius prietaisus. Taip pat planuojame jungtis su Klaipdėdos saviraiškos centru, su kuriuo ir ankščiau bendravome. Girdėjau, kad Kauno kolegijoje atsirado robotų kūrėjų susibūrimas…taip pat yra ir pavienių robotus kuriančių asmenų.
– Jūsų prognozė – kokiais talentais ateityje pasižymės robotai? Turbūt ne tik sportuos, bet ir sugebės piešti ir fotografuoti?
Talentas – tai savybė, nelabai tinkanti mašinos sugebėjimams nusakyti, nes talentas yra daugiau abstraktus žodis. Bet yra daug robotų, galinčių gan sėkmingai atlikti užduotis, kurios iki šiol buvo įveikiamos tik žmogui. O kalbant apie intelektą – nėra „pilnai“ intelektualių robotų, yra tik robotai, kurie tam tikras užduotis gali atlikti tiek pat sklandžiai ir tobulai, jog žmogui atrodo, kad jis turi intelektą. Bet ištiesų, tas intelektas yra tik sudėtinga programa, kuri veikia siaurose užduotyse, o pilnai imituoti intelekto mašinos dar negali.
– Svajonių robotas?
Mano svajonė buvo laimėti „All-Japan Robot-sumo Tournament“ čempionatą Japonijoje. Kadangi to nepavyko padaryti šiais metais, svajonė palikta ateičiai , nes „All-Japan Robot-sumo Tournament“ yra aukščiausio lygio varžybos, kurias laimėti yra ne tik mano, bet ir daugelio kitų robotų kūrėjų svajonė. Tad kitais metais būtinai mėginsiu pirmą vietą išplėšti iš japonų rankų ir atkeršyti jiems už pralaimėjimą!
Ačiū už pokalbį
Rasa Barčaitė
