Praėjusiais metais gaisrai šalyje nusinešė daugiau gyvybių nei gyvena gyventojų Šešuolių miestelyje, Ukmergės rajone.
Koks tipiškas gaisre žuvusiojo portretas? Dažniausiai žūsta vyrai: nuo 40 iki 60 metų, gyvenantys kaime, neatsargiai rūkantys, vartojantys alkoholį – praėjusiais metais ugnyje žuvo 148 vyrai, 55 moterys, 20-ies žuvusiųjų asmenybė nenustatyta.
Beje, vyrų žuvo beveik 3 kartus daugiau negu moterų. Daugiausia aukų nusinešė gaisrai, kilę naktį žiemos metu. Tragišką lemtį pernai dažniausiai nešė penktadienis bei mėnesio 20-ąją dieną kilę gaisrai. Deja, daugiau kaip 60 proc. žuvusiųjų gaisruose sudaro išgeriantys ir asocialūs piliečiai, nelinkę rūpintis savo saugumu.
Nors pernai gaisruose žuvo 233 žmonės (2009 m. – 203), o 215 gyventojų (211) buvo traumuota, vis dėlto žuvusiųjų skaičius yra 15 proc. mažesnis, palyginti su 5-erių praėjusiųjų metų žuvusių žmonių gaisruose vidurkiu (275 žmonės). Be to, 2010 m. gaisruose nežuvo nei vienas vaikas (2009 m. – 3). To dar nebuvo per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Deja, pernai labai padaugėjo gaisrų, kuriuose žūdavo daugiau nei vienas žmogus. 2010 m. kilo 27 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 5 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, dviejuose gaisruose žuvo po 4 žmones, o gaisras kilęs Rokiškio mieste 2010 metų rugsėjo 10-osios naktį nusinešė net 5 gyventojų gyvybes. 2009 metais buvo kilę 25 gaisrai, kuriuose žuvo 2 ir daugiau žmonių.
Jeigu ne ugniagesiai, skaudžių netekčių gaisruose galėjo būti dar daugiau. Jų metu jie išgelbėjo 223 gyventojus (2009 m. – 217), tarp jų 26 vaikus. Ugniagesiams taip pat pavyko nuo ugnies apsaugoti 168 transporto priemones, 1254 pastatus, 635 gyvūnus. Be to, 2010 metais ugniagesiai atliko 6981 gelbėjimo darbą. Palyginti su 2009-aisiais, pernai jų buvo atlikta 34 proc. daugiau. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros, škvalai ir liūtys, žiemos pūgos. Dažniausiai apie 45 proc. nuo visų darbų arba 3119 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1611 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 592 kartus transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 190 nukentėjusiųjų bei ištraukė 77 žuvusiųjų kūnus. 758 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 228 skenduolius (2009 m. – 165) bei išgelbėjo 172 žmones (2009 m. – 92). Be to, ugniagesiams teko likviduoti 362 cheminius incidentus, 99 kartus rinkti gyvsidabrį, 68 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 543 gyventojus, iš jų 93 vaikus.
Lietuvoje praėjusiais metais kilo 12191 gaisras. Palyginti su 2009 metais, jų sumažėjo 25 proc. Miestuose užgesinti 6544 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5647. Pernai kaimo vietovėse gaisruose žuvusiųjų skaičius miestų aukas viršijo net 63-ejais gyventojais. Jeigu miestuose buvo netenkama žmogaus beveik kas 77-ame gaisre, tai kaime – net kas 38-ame. Tam ypač didelės įtakos turi jau ne vienerius metus nesikeičiančios ir tik gilėjančios socialinės kaimo problemos: bedarbystė, girtavimas, dėl lėšų trūkumo netvarkoma šildymo įranga, pasenusi elektros instaliacija ir kt.
Deja, 2011-ieji metai ramių metų nežada, nes vien per pirmąją savaitę gaisruose jau žuvo net 7 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 8). Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų būti ypač atsargiems su ugnimi.