Lėtai mažėjantis bedarbystės vajus ir darbdavių, ieškančių darbuotojų, žvilgsniai, nukreipti į kitas šalis, visuomenei uždavė klausimą, ar tikrai bedarbiams reikia darbo?
Kadangi tyrimai atskleidžia nelegalius bedarbių uždarbius, o Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia įdarbinusi rekordinį kiekį bedarbių, neigiamas atsakymas galėtų būti atmestas.
Kita vertus, bedarbystės problema vis labiau panašėja į klampią balą: nors laisvų darbo vietų įregistruojama, bedarbiai jų rinktis neskuba, darbdaviai jaučia kvalifikuotų darbuotojų stygių ir ima žvalgytis jų svetur, o vietiniai bedarbiai vis dažniau išdrįsta paprašyti atlyginimo „vokelyje“.
Darbuotojų reikia! Jų nėra?
Laisvos darbo vietos teritorinėse darbo biržose registruojamos kasdien. Kaip teigia LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė, daugiausia darbo pasiūlymų yra pardavėjams, pardavimo vadybininkams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, dažytojams bei virėjams.
Nepaisant didelių bedarbystės mastų Lietuvoje, darbdaviai ima žvalgytis darbuotojų užsienyje. „Klostosi neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau darbdaviai susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir jų ima ieškoti kitose šalyse“, aiškina M. Jankauskienė.
Kaip teigia LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, teigiamus pokyčius darbo rinkoje stabdo tiek darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, tiek skirtingų darbdavių ir darbuotojų poreikiai bei lūkesčiai. Tai geriausiai atspindi, pavyzdžiui, siuvėjų situacija – nors teritorinėse darbo biržose jų įregistruota ne vienas šimtas, tačiau šios profesijos darbuotojai nenoriai priima pasiūlymus dirbti, ir darbdaviai darbo jėgos linkę ieškoti kitur.
Daugėja spėjimų, esą dalis LDB registruotų bedarbių yra fiktyvūs. Apie galimą tokią situaciją praėjusių metų vasaros pabaigoje yra prasitaręs ir LDB vadovas M. P. Balašaitis. Jis teigė įtariantis, kad fiktyvių bedarbių gali būti apie trečdalis visų registruotųjų.
Bedarbiai renkasi „patrauklesnį“ variantą
Teritorinėse darbo biržose užsiregistravusieji bedarbiai, vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, gali gauti iki 650 Lt nedarbo draudimo išmoką. Kaip parodė praėjusių metų pabaigoje banko „Swedbank“ užsakymu atlikti tyrimai, prie tokių išmokų papildomai prisiduria su darbine veikla susijusių pajamų 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų.
Nelegalus užmokestis tampa siekiamybe: tokiu būdu išsaugoma nedarbo draudimo išmoka ir užsidirbama santykinai daugiau, nei įsidarbinus oficialiai.
Darbdaviams siūlomos derybos dėl „vokelio“?
Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie bedarbius, neskubančius oficialiai įsidarbinti, o mieliau pasirenkančius socialinių išmokų ir nelegalių uždarbių „derinius“ – ne naujiena. Bedarbiai sako, esą tai vienintelis jų pragyvenimo būdas, o darbdaviai niršta, kad kyla ne tik kvalifikuotų specialistų stygiaus problema, tačiau ir nekvalifikuotieji linkę siūlyti nelegalius sandėrius.
Kalbos paslaugų ir technologijos darbų įmonės „Synergium“ direktorius Mindaugas Kazlauskas teigia, kad darbo rinkoje išties jaučiamas kvalifikuotų specialistų stygius „Sunkmečiu darbo rinkoje padaugėjo mažesnę kvalifikaciją turinčių specialistų ir, nors pasiūla nemaža, atsirinkti kandidatų nėra lengva“. Kaip teigia M. Kazlauskas, susidurti su bedarbiais, norinčiais atlyginimų „be mokesčių“, jam neteko, tačiau pastebi, kad bedarbių motyvacija dirbti nepadidėjo. „Tikriausiai tai lemia ekonominė padėtis, aplinkinės nuotaikos“, – mano M. Kazlauskas.
Nedarbas Lietuvoje
LDB informuoja 2010 m. padėjusi įsidarbinti rekordiniam darbo ieškančių asmenų skaičiui – 191,2 tūkst., nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 59,3 tūkst. Tuo tarpu veiklą pradėjo, įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki pusės metų, 33,4 tūkst. bedarbių – beveik dvigubai daugiau nei 2009 metais.
Paskutinį praėjusių metų mėnesį buvo padėta įsidarbinti daugiau nei 13 tūkst. žmonių, nors per tą patį laikotarpį darbdaviai užregistravo tik šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. laisvų darbo vietų.
LDB skelbia, kad šių metų sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo registruota daugiau negu 311 tūkst. bedarbių, t. y., 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus asmenų. Iš jų daugiau nei 10 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą ir daugiau nei 11 proc. turinčių aukštesnįjį išsilavinimą.