Dar XIX amžiuje visuomeninė aktyvistė Dorothea Dix sakė, kad niekas nenori bučiuotis alkanas. Šiais laikais posakis perfrazuojamas, esą tuščiu skrandžiu sunku tiek dirbti, tiek mąstyti. Ir nors net mokslininkai nėra vieningi alkio kilmės klausimu, šis reiškinys kiekvieną žmogų valdo labiau nei jis norėtų.
Negana to, kad daugiau nei pusantro milijardo žmonių pasaulyje turi antsvorį, o virš 400 milijonų yra nutukę, alkio kilmė ir noras jį suvaldyti sukasi kone kiekvieno galvoje. Tik ar jis valdomas?
Kas yra alkis?
Mokslininkai Washburnas ir Cameronas įrodė, kad alkio jausmas yra atsakas į skrandžio spazmus. Tačiau įvairūs tyrimai neleidžia apsiriboti tik šiuo alkio apibūdinimu, kadangi jį lemia dar daug kitų veiksnių.
Iš tikrųjų, jei alkio jausmą lemtų tik skrandžio susitraukimai, alkio nebejaustume neturėdami skrandžio. Tokį bandymą mokslininkai atliko su žiurkėmis: joms buvo pašalinti skrandžiai, o stemplės sujungtos su plonosiomis žarnomis. Nepaisant skandžių pašalinimo, žiurkės toliau ėdė.
Skonio psichologijos egzistavimą įrodė prieš daugiau nei dešimtmetį atlikti tyrimai, kurių metu amneziją sergantiems ir nė 20 praėjusių minučių įvykių nepamenantiems pacientams buvo duodama valgyti praėjus vos 20 minučių po pietų, o pacientai neatsisakydavo ir godžiai valgydavo.
Valgėme ir vėl valgome
Siekiantiems susibičiuliauti, o dar geriau išmokti valdyti alkio jausmą, svarbu suvokti, kad alkį lemia tokie psichologiniai niuansai kaip nuotaika, maisto išvaizda ir kvapas bei maisto įvairovė.
Alkį lemiantys biologiniai veiksniai yra šie: skrandžio spazmai, apetito hormonai, apetitą kontroliuojantys centrai smegenyse.
Mokslininkai teigia, kad žmogaus organizmas tarsi pats „rašo“ sau ataskaitas apie turimus išteklius, o bet koks energijos trūkumas „ataskaitose“ sužadina alkio jausmą.
Valgymo sutrikimai
Paprastai išskiriami du valgymo sutrikimai – nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Dažniausiai jie prasideda nuo besaikių dietų, netaisyklingos mitybos ir su mityba susijusių psichologinių problemų. Anksčiau buvo manyta, kad valgymo sutrikimus lemia seksualiniai išnaudojimai vaikystėje, tačiau šiuo metu mokslininkai tokias hipotezes yra paneigę.
Manoma, kad pagrindinės valgymo sutrikimus lemiančios priežastys yra neigiama žmogaus savivertė, šeimos polinkis į tukimą ir pernelyg idealizuojamas lieknumas.
Nepatenkinamas alkio jausmas žmogų verčia apatišku ir vegetuojančiu, tačiau kai alkis tenkinamas be saiko, žmonija susiduria su milžiniško masto nutukimo problemos. Mokslininkai vis dar ieško aukso viduriuko.