Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 27 šalys praneša apie regioninį, 15 šalių apie visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą.
18-oje šalių registruojamas didėjantis besikreipiančių asmenų skaičius. Danija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė praneša apie sumažėjusias hospitalizacijos apimtis. Dauguma sunkių gripo atvejų ir mirčių registruojama 15-64 m. amžiaus grupėje, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Kada skelbiama gripo epidemija?
Gripo epidemija skelbiama tada, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
Kaip užsikrečiama gripu?
- Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu (tiesioginis ir netiesioginis).
- Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.
- Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su sergančiais asmenimis.
- Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 – 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 – 12 val.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu?
Yra išskiriami asmenys, kuriems komplikacijų pasireiškimo tikimybė yra didesnė:
- vaikai jaunesni nei 5 metai, ypatingai vaikai jaunesni nei 2 metai, tokio amžiaus vaikams tikimybė užsikrėsti gripo virusu, labai didelė;
- asmenys vyresni nei 65 metai;
- nėščiosios moterys;
- sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui: astma, lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, endokrininėmis, kraujo ligomis, turintys kepenų ar inkstų sutrikimų, paminėta ir svorio įtaka. Turintiems viršsvorį asmenims yra neišvengiamos širdies ir kraujagyslių taip pat kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą gali sukelti gripo virusas.
Kaip išvengti gripo?
- Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
- Gerai vėdinti kambarius;
- Stengtis artimai nekontaktuoti su gripu sergančiais asmenimis;
- Plauti rankas, ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko, ar po važiavimo viešuoju transportu;
- Jokiu būdu neliesti rankomis akių, nosies, nes virusas per gleivinę gali patekti į organizmą;
- Labai svarbu neperšalti;
- Pajutus gripo simptomus jokiu būdu neiti į darbovietę, o susirgusio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą;
- Jei įmanoma, į sveikatos priežiūros įstaigas ateiti iš anksto užsiregistravus.
Jei namuose yra sergantysis gripu, jam reikia:
- Dėvėti medicininę kaukę;
- Čiaudint, kosint būtinai užsidengti burną nosinaite;
- Naudoti vienkartines nosinaites, kad panaudojus, iš karto būtų galima išmesti (negalima laikyti panaudotų servetėlių ant stalo, kišenėse ir t.t.);
- Pastoviai plauti rankas su muilu ir vandeniu, taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones.