Pasirodžius informacijai, kad radiacijos dėl įvykių Japonijoje išsigandę lietuviai ėmė pirkti vaistinėse jodo preparatus, ekspertai kartoja: šiuo metu Lietuvoje jokių apsaugos priemonių nereikia, o nepamatuotai jodo preparatus geriantys žmonės rizikuoja savo sveikata.
„Tikrai nėra reikalo papildomai gerti jodo preparatų, kadangi nėra tokios situacijos, kuri to reikalautų, nebent ketinama vykti į tą zoną, tada turėtų prasmės pavartoti papildomai kalio jodido tabletes. Žmonės, kurie vartoja didesnes jodo dozes nepamatuotai, rizikuoja savo sveikata, nes tai gali sukelti papildomų skydliaukės endokrininių susirgimų – skydliaukės veiklos suaktyvėjimą arba skydliaukės slopinimą su pasekmėmis kitiems organams”, – Eltai sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro direktorius prof. Vaidotas Urbanavičius.
Endokrinologijos centro vadovas aiškino, kad yra praktiškai neįmanoma nuspėti, kaip reaguos žmogaus organizmas į didesnes jodo dozes. Pastebima, kad daliai nuo to suaktyvėja medžiagų apykaita, kitai daliai kaip tik sulėtėja, dar daliai visai neveikia.
„Turime situacijų, kai mūsų pacientams dėl tam tikrų ligų skiriami preparatai, kurių sudėtyje yra didesnės jodo dozės. Dalis pacientų niekaip į tai nereaguoja, kitai daliai išsivysto tokio gydymo fone tirotoksikozė. Tai yra medžiagų apykaita labai stipriai suaktyvėja ir sukelia daugybę kitų problemų – širdies ritmo sutrikimų, svorio sumažėjimą, nepaisant didelio apetito.
Kitai daliai pacientų – priešingai, slopinama skydliaukės veikla ir tokiu būdu vystosi vadinamoji hipotirozė, kuri pasireiškia medžiagų apykaitos sumažėjimu. Žmogus darosi vangus, mieguistas, oda tampa sausa, mąstymas sulėtėja, atmintis pablogėja. Numatyti į priekį, kaip reaguos organizmas į didesnį jodo kiekį, neįmanoma, nebent jau turime duomenų, kad kažkas tokio yra buvę paciento praeityje, kuris yra vartojęs ir jam pasireiškusios reakcijos”, – pasakojo V. Urbanavičius.
Profesorius aiškino, kad žmogui per parą reikia 100-200 mikrogramų kalio jodido. Jodą žmogus gauna su maistu, jo kiekį papildo vartodamas joduotą druską.
Su giliu atodūsiu žinias apie iš Lietuvos vaistinių šluojamą jodą sutiko ir Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.
„Jau ketvirta diena kalbu, kad Lietuvoje jokių profilaktinių, apsauginių priemonių nereikia, nes Japonijos avarija Lietuvai jokios įtakos neturės. (…) Nereikia, nes radioaktyvusis jodas nepateks į Lietuvą. Kaip paaiškint Lietuvos žmonėms? Tai kalbame ne tik mes, Lietuvos specialistai, bet ir užsienio spauda, ir amerikiečiai, ir rusai, kurių Tolimieji Rytai ten šalia. Visi aiškina, kad nereikia. Išmetimas vyksta tik Japonijoje, kažkuri dalis nueina į Ramųjį vandenyną ir už keleto šimtų kilometrų išsiskaido”, – dėstė A. Mastauskas.
Jis akcentavo, kad jodo profilaktika pravedama tik Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus tai oficialiai per radiją televiziją, kad reikia tą priemonę taikyti, ir tai yra taikoma tik tais atvejais, kai radioaktyvusis jodas gali pasiekti teritoriją, kad būtų apsaugotos skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo.
„Bet jodas nėra nekenksmingas. Pirmas dalykas, nereikia pirkti, tai nereikalingas pinigų išmetimas, o antras, jokiu būdu negalima naudoti, nes ir radioaktyviajam jodui, ir stabiliajam jodui yra jautrių žmonių, ir tai gali ne apsaugoti, o pakenkti skydliaukei”, – sakė A. Mastauskas.