Atėjus pavasariui lengviau atsikvėpė visa Lietuva – išgyvenome dar vieną šildymo sezoną, kainavusį rekordiškai daug pinigų. Ar normalu, kai vieno kvadratinio metro šilumos kaina siekia net 10 litų? Pinigų nelieka nei visaverčiam maistui, nei vaistams, o ką jau kalbėti apie užtarnautas atostogas.
Išeitis – naujasis Lietuvos mokslininkų išradimas
Tačiau kai kurių Lietuvos šeimų tokie rūpesčiai nekankina. Vilnietė Saida, su vyru ir dviem vaikais gyvenanti 180 kv. m. name, prieš kelis mėnesius įsigijo šiaudų granulėmis kūrenamą biokatilą ir šiandien jį vadina tiesiog unikaliu išradimu, kurį, tarsi muziejaus eksponatą, apžiūrinėja kiekvienas šeimos namuose apsilankęs svečias. „Domisi kaip katilas veikia, kiek kainuoja. Visi nustemba, kai pasakau, kad šalčiausiais mėnesiais namo šildymas mums kainuodavo vos 400 litų“,- biokatilo taupumu džiaugiasi Saida, kuri anksčiau namą šildė elektra, o išlaidos būdavo net keturis kartus didesnės.
O Saidos šeimos naudojamas biokatilas iš tiesų yra unikalus bei patentuotas lietuvių mokslininkų išradimas, kuris sulaukia vis didesnio susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Mes beprotiškai didžiuojamės tuo, nes tai yra lietuviška inovacija, kurios pasaulyje dar nebuvo. Džiugu, kad šiandien galime pasiūlyti ne tik lietuviškus šiaudus, bet ir lietuviškus biokatilus“,- sako šiaudų granulių katilus gaminančios įmonės „Biokaitra“ vadovas Židrūnas Mackevičius. Naujojo lietuvių išradimo autorius profesorius Vilius Židonis pastebi, kad šio katilo pranašumas – jame įmontuotas analogų neturintis degiklis, kuris užtikrina tolygų granulių degimą. Tad vieną kartą pakūrę katilą, galite būti ramūs – jūsų namuose šilumos netrūks kelias paras.
Maža kaina už patogų gyvenimą
Lietuvos mokslininko prof. Viliaus Židonio išradimą šią žiemą jau spėjo išbandyti ir kelios įmonės. Viena sostinės bendrovė iki šios žiemos turėdavo daug vargo, kai reikėdavo susimokėti už dyzeliną, kuriuo šildydavo 600 kv. m. plotą. Tuomet šios bendrovės vadovas ponas Petras už mėnesį paklodavo daugiau nei 2000 litų, o nuo tos dienos kai pradėjo naudotis Lietuvos mokslininkų sukurtu biokatilu, sąskaitos neviršijo 800 litų. „Be to, niekada nereikėjo rūpintis kur gauti kuro – biokatilais prekiaujanti įmonė šiaudų granules atveždavo tiesiai į mūsų įmonės katilinę“,- džiaugėsi įmonės direktorius, paskutinę žiemą šildymui išleidęs kone 3 kartus mažiau.
Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad naujasis katilas ne tik ekonomiškas, bet ir patogus. „Degimas įjungiamas vienu mygtuku, o sustabdomas kitu. Pelenus valyti taip pat paprasta ir užtrunka vos kelias sekundes“,- pasakoja du vaikus auginanti Saida. Niekas jos šeimoje nelaksto prie katilo kas keletą valandų – į konteinerį pripilama šiaudų granulių, nustatoma norima temperatūra ir kelias į katilinę pamirštamas 4-5 dienoms.
Kuras, pūvantis laukuose
Kartais nematome to, kas guli mums tiesiog panosėje. Tą galime pasakyti ir apie šiaudus, kurie dabar yra deginami ar tiesiog pūdomi laukuose. „Kodėl neišnaudojame to, ką mums dovanoja gamta? Šiaudus iš tiesų galime vadinti atsinaujinančiu šaltiniu, kuris lieka nuėmus derlių. Pavažinėję po Lietuvą pamatytume didelius kviečių, rugių, rapsų laukus – visa tai yra kuras, kuris gali būti naudojamas šildymui, o ūkininkai papildomai užsidirbti iš atliekų“,- pastebi bendrovės „Biokaitra“ direktorius Ž. Mackevičius. Pasak jo, pigesnės nei šiaudų granulės gali būti tik malkos, tačiau medžiui užauginti reikia laiko ir daug ploto. Be to, priklausomai nuo metų laiko, medienos kaina labai svyruoja – vasarą krenta, o sezono metu išauga. Dar vienas šiaudų granulių pranašumas – ekologiškumas. Gaminant granules naudojami natūralūs šiaudai be jokių cheminių junginių, papildų ar klijų. O sudegus šiaudų granulėms lieka nedidelis kiekis švarių pelenų, kurie puikiai tinka tręšti laukus.
Tačiau svarbiausi naujųjų šiaudų granulių katilų pranašumai yra nepriklausomybė nuo šilumos tinklų, paprastas naudojimas ir galimybė nemažai sutaupyti. Tam vienbalsiai pritaria ir katilus jau įsigiję žmonės – jie skaičiuoja, kad šios investicijos atsipirks vos per kelerius metus.