Galbūt nuskambės keistokai, tačiau kompiuteriniai žaidimai per pastarąjį dešimtmetį subrendo: iš paprastų laiko gaišintojų jie tapo lygiaverčiais konkurentais kino ir muzikos pramonėms ir jau senokai taikosi ne tik prie paauglių berniukų rinkos.
Dabartiniai žaidimai nuolat ieško inovatyvių sprendimų ir… vis efektyviau gaišina mūsų laiką. Pristatome straipsnius, skirtus įžymiems, novatoriškiems, revoliucijas arba bent ryškų pėdsaką istorijoje palikusiems žaidimams.
Pastaraisiais metais pavirtusi į nežmonišką pelną nešančią pramonę, žaidimų terpė yra unikali, leidžianti kiekvienam atsidurti kažkieno kito kailyje – interaktyvumas yra bene patraukliausias jos bruožas. Itin sveikintina pastaraisiais metais paplitusi tendencija žaidėjui pasijausti „lyg filmo veikėjui“ – daugėja žaidimų, kuriuose kiekvienas mūsų pasirinkimas ženkliai keičia istoriją, o scenarijus ir kuriama atmosfera nenusileidžia kino filmams; tokio pobūdžio interaktyvumu gali pasigirti kosminė „Mass Effect“ epopėja, detektyvo žanrą gaivinantis „Heavy Rain“ ir t. t. Tačiau visi jie kažką skolingi interaktyviu filmu pavadintam žaidimui „Fahrenheit“.
Prancūzijos kompanija „Quantic Dream”, vadovaujama Davido Cage, 2005 m. išleido ypatingą žaidimą „Fahrenheit“, kuriame aukščiau už viską buvo pasakojama istorija ir Jūsų vaidmuo joje. Rinką valdant „pirmo asmens šaudyklėms“, kur pagrindinis įgūdis yra greita reakcija ir taiklumas, „Fahrenheit“ atkreipė dėmesį į pamirštą žaidimų potencialą kaip terpės, kurioje galime sukurti savo istoriją ir būti jos sujaudinti tarsi gero filmo.
„Fahrenheit“ galima vadinti psichologiniu trileriu su fantastikos elementais – įtemptų ir netikėtų situacijų jame apstu. Pati pirmoji scena yra viena įsimintiniausių. Valdome veikėją, vardu Lukas, kuris atsipeikėja kavinės tualete kruvinomis rankomis greta negyvėlio, nieko neprisimindamas. Ką daryti? Bėgti tuojau pat ar paslėpti kūną? Grįžti į kavinę ir apsimesti, kad nieko nenutiko? Kavinėje yra policininkas, kuris netrukus taip pat ateis į tualetą. Kaip praeiti nesukeliant įtarimo? Kiekvienas pasirinkimas lydimas atitinkamų judesių pele, pavyzdžiui, duris atidaryti turite traukdami pelę į save lyg už rankenos; jei šioje scenoje padarysite tai staigiu judesiu, Lukas išbėgs pro duris per greitai ir išsyk atkreips policininko dėmesį.
Jei labai suklupsite – tarkim, išsiduosite policininkui ir jis Jus suims – istorija nutrūks ir teks ieškoti kitos išeities. Tačiau paprastai Jūsų pasirinkimas lems tolesnę įvykių eigą: tą pamatysite jau kitoje scenoje, kai į tą pačią kavinę atvyks du policininkai ir juos abu taip pat galėsite valdyti (žaidime turėsite progą valdyti nemažai jo veikėjų). Policininkų tyrimo sėkmė priklausys nuo to, kaip Lukas elgėsi su įkalčiais ir pasišalino iš nusikaltimo vietos. Tai trileris, todėl greito mąstymo reikalaujančių situacijų žaidime tik daugės, kol galiausiai sužinosime, kas gi iš tiesų įvyko.
Senesnieji interaktyvūs žaidimai rėmėsi įrašytų video intarpų naudojimu kaip pagrindiniu būdu „simuliuojant“ kinematografiškumą. „Fahrenheit“, tuo tarpu, kino filmo efektą kuria grafinėje 3D aplinkoje, tačiau pasitelkia iš anksto suplanuotus kameros rakursus bei pagal judesio fiksavimo (angl. motion capture) technologiją atkurtus žmonių judesius. Vizualinis šio žaidimo pateikimas panašus į filmo dėl dar kelių priežasčių: tiek dėl kartais serialą „24 valandos“ primenančių kelių vaizdų rodymo ekrane artėjant įtemptos scenos atomazgai ir žaidėjui skubant atlikti kažkokią užduotį, tiek dėl atšiauria žiema alsuojančios aplinkos ir neramią atmosferą įspūdingai kuriančio garso takelio, kurio autorius Angelo Badalamenti savo muzika praturtino ir daugybę Davido Lyncho filmų.
„Fahrenheit“ kūrėjai „Quantic Dream“ išgarsėjo 2010 m. pasirodžius kitam tais pačiais interaktyvumo ir žaidimo mechanikos principais paremtam žaidimui – „Heavy Rain“. Šis jų kūrinys buvo dar sėkmingesnis ir susilaukė tiek kritikų, tiek žaidėjų pagyrų. „Quantic Dream“ vadovas Davidas Cage savo sėkmę aiškina naujų žaidėjų potyrių ieškojimu: „Žaidimai visada tyrinėja tą patį – geri vyrukai prieš blogus vyrukus – o tai tik labai maža dalelė to, ką galima nuveikti. Galima papasakoti tiek daug kitokių istorijų, sukelti tiek daug kitokių emocijų – tai fantastiška nauja terpė, su kuria galime padaryti žymiai daugiau, nei šiuo metu daroma“.
Dėl didelės „Fahrenheit“ įtakos daugybei kitų žaidimų, verta nekreipti dėmesio į pasenusią grafiką ir išmėginti šį ankstesnįjį „Quantic Dream” kūrinį. Jis nėra tobulas – ypač kritikuojama vėlesnė žaidimo pusė, mat siužetas pernelyg greitai pasiekia atomazgą, kuri ne vienam neatrodė įtikinama. Kaip bebūtų, tai kultinis žaidimas, šį titulą užsitarnavęs drąsa gaivinti apleistą žanrą ir noru šioje terpėje siekti daugiau. Jo jaunesnysis brolis – šiandien populiaresnis „Heavy Rain“ – taip pat vertas dėmesio.
Interneto parduotuvės „Amazon“ tinklapyje Amazon.co.uk asmeniniams kompiuteriams (PC) skirtą „Fahrenheit“ versiją galima įsigyti už 18 svarų sterlingų (70 Lt), tuo tarpu „PlayStation 2“ ir „Xbox“ konsolėms skirtos versijos kainuoja atitinkamai 15,70 (61,53 Lt) ir 42 svarus sterlingus (164,60 Lt). Naujesnis „Quantic Dream“ kompanijos darbas „Heavy Rain“, sukurtas specialiai „PlayStation 3“ konsolėms, kainuoja 40 svarų sterlingų (156 Lt).