Sveika, norėjau pasiteirauti apie vieną mane labai kankinančią problemą. Aš nesugebu mylėti. Nesugebu užmegzti santykių, nesugebu numesti logiško mąstymo skraistės nuo savo galvos ir tiesiog pasitikėti žmonėmis. Arba aš bijau, kad tik man parodžius savo sielą, būsiu palikta, arba mąstau per nelyg logiškai – su „galimu kandidatu” nematau perspektyvos, ateities. Ir, deja, tai pasireiškia ne tik vaikinų tarpe. Galiu drąsiai pasakyti kad nemyliu nė vieno savo šeimos nario. Tai sakau tvirtai ir tikrai tą žinau. Motina nors visada buvo su mumis (turiu ir sesę), ji mūsų neaugino, neruošė pasauliui, neguodė, mumis nesirūpino, na, o močiutės lieka močiutėm, mamos neatstoja… Tėvas išėjo iš namų kai man buvo 8 metai, su sese nuolatos pykstamės ir jei nebūtumėm giminės nė į vienos kitos pusę nepažiūrėtumėm. Abu seneliai seniausiai, dar mano kūdikystėj mirė, vieno net nepažinau, tad vyrų mūsų šeimoj nėra. Kartais pamąstau, kad gal dėl to man taip sunku prisileisti vyrišką giminę… Bet nesvarbu, nenukrypsiu nuo temos. Esmė tame, kad aš noriu mylėti, noriu būti mylima, noriu jausti meilę… Bet kaip sugebėti patirti šiuos jausmus, kai dar niekada nesu jų pajutusi ir manęs niekas nemylėjo? Vaikinukų buvo keletas, bet ilgiau mėnesio aš nesugebu išdraugauti, nes man jie paprasčiausiai nusibosta, pasidaro nuobodūs, ir aš jiems nieko nejaučiu. Ankstyvoj paauglystėj buvo naivios ir mielos meilės – seilės, bet vėlgi, atsako iš tų vaikinų, kurie man tikrai patiko, niekada nesulaukdavau… Man jau 21 metai, o pirmos meilės dar nebūta mano širdyje… Jau pradėjau mąstyti, kad aš nesutverta meilei, kad mano kelias pažymėtas vienatve… Ar man dar įmanoma ką nors pamilti?
Ieva
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Sveika, trokštanti meilės…Taip galėčiau kreiptis į bet kurią moterį, į bet kurį vyrą, į bet kurį iš mūsų, kurie ilgimės mylėti ir būti mylimi, ir neesame praradę vilties tai patirti, ir neesame uždarę meilei savo širdies. Jūsų klausimas labai asmeniškas, tačiau kartu paliečia ir pačią skausmingiausią apskritai pasaulio žaizdą – meilės trūkumą. Šio trūkumo vedini žmonės ieško pagalbos, kur tik išmano – kreipiasi į psichologus, psichoterapeutus, ieško atsakymų ir nuorodų išminčių knygose ir populiariuose romanuose ar meilės receptų brošiūrose, pradeda gilinasi į kokią nors religiją, filosofiją ar savo meilės paslaptis patiki įvairiems pseudožinovams (būrėjams, ekstrasensams ir pan.). Vieni būdai gali duoti tam tikrus trokštamus atsakymus ar bent suteikti jėgų ir vilties tolimesniems paieškoms, o kiti, atvirkščiai, gali tik dar labiau supainioti ir nukreipti netinkama linkme. Taigi, ieškodami meilės, turime būti atsargūs ir nuoseklūs – nepulti į lengvus sprendimus siūlančių pagundų glėbį.
Meilė išlieka slėpinys, nepaisant visų žmonijos pastangų ją supaprastinti. Tačiau patiriama ji gali būti ir per paprastus, ir per didžius dalykus. Visi mes ilgimės tos didžiosios, tikrosios meilės, bet pradėti reikia nuo paprastų ir gyvenimiškų dalykų. Pavyzdžiui, tėvai turi mylėti ir rūpintis savo vaikais. Atrodo tai turėtų būti natūralu pagal žmogaus prigimtį, tačiau, dėje, yra tiek nemylimų ar „neteisingai“ mylimų vaikų, kurie dėl gyvenime atsiradusių meilės spragų, suaugę patys nemoka, bijo mylėti. Jūs, Mieloji, kaip suprantu, būtent esate iš tų žmonių, kuriems nuo vaikystės trūko meilės ir todėl galite pagrįstai klausti: „ Kaip man išmokti mylėti, jei manęs niekas nemylėjo?“ Ir kas gi Jums galėtų svariai atsakyti į šį klausimą? – na nebent Dievas. Turbūt ne veltui kai kurie žmonės atsakymo į šį klausimą ieško ir randa būtent religijoje, tikėjime, kuris Dievą apibūdina kaip Meilę. Aš, kaip psichologė, galiu tik kalbėti apie tuos paprastus dalykus, kurie kaip gairės gali nurodyti kryptį ir galbūt suteikti vilties. Kadangi Jūsų klausimas labai jautrus ir asmeniškas, noriu į jį atsakyti irgi asmeniškai – per savo žinių, įsitikinimų ir širdies jausmo prizmę.
Galite tai priimti, galite atsirinkti, galite atmesti – Jūsų valioje. Taigi, tiesiog paprastai – pagal punktus:
- Jūs esate sutverta meilei ir Jūsų kelias pažymėtas bendryste, o ne vienatve. Jei trokštate mylėti – tai tikrai pamilsite. Jei atversite širdį meilei, pamilsite net ne vieną, o daugiau žmonių skirtingomis meilės rūšimis. Tiesiog tuo reikia apsispręsti tikėti, net jei šiuo metu abejojate – nieko tokio – labai svarbu Jūsų troškimas ir apsisprendimas siekti meilės. Tai tarsi pirmas lemtingas žingsnis, nuo kurio prasideda kelias.
- Jūs sakote, kad niekas Jūsų nemylėjo ir nemyli. Kadangi pati esu tikintis žmogus, man norėtųsi Jums paprieštarauti, – Jus myli Dievas. Na, bet kadangi psichologo etika man neleidžia primesti savo įsitikinimų, taigi „prirašykime“ šį mano teiginį mano asmeniškumui ir širdies jausmui, kuriam šį kartą leidžiu pasireikšti labiau nei įprastai. Jei, kam patogu, galima tai nurašyti mano „suskystėjimui“ dėl nagrinėjamos meilės temos.
- Jei jaučiatės nemylima kitų, pradėkite mylėti save pati. Žinau, kad skamba kaip iš populiarių meilės receptų knygelių, bet tame yra tiesos. Tik štai konkretaus recepto kaip pamilti save negaliu duoti. Pradžiai nuspręskite, kad esate verta meilės ir apsispręskite save mylėti. Galbūt pačiai pradžiai padės toks pratimas – pasikalbėkite su savo vidiniu vaiku, kuris jaučiasi nemylimas ir apleistas – pabandykite pati pamilti, mintyse apkabinti, priglausti, sušildyti tą mažą vienišą mergaitę, pasikalbėkite su ja. Psichologai dažnai naudoja šį vidinio žmogaus pokalbio pačiam su savimi, su kažkuria savo dalimi, metodą. Galite nustebti, kiek naujo apie save sužinosite, galite gauti gilių įžvalgų, patirti įvairių jausmų, pvz. užuojautą, liūdesį, pyktį, nusiraminimą ir kt. Leiskite sau tai išgyventi. Šiame darbe su savimi Jums gali padėti ir knygos šia tema, ir psichologiniai savęs pažinimo ir ugdymo seminarai, jei turite tam galimybę. Tiesiog domėkitės savimi, pažinkite save ir atraskite už ką galite save mylėti.
- Jei jaučiate, kad artimieji Jūsų nemyli, gal pabandykite pati juos pamilti. Galbūt Jums norisi iškart priešintis: „ Kodėl turėčiau juos mylėti, jei jie nemyli manęs“, tačiau tai būtų ir dėl Jūsų pačios, nes meilė pritraukia meilę – kuo daugiau meilės bus Jūsų širdyje, tuo labiau ji trauks ir kitų meilę. Juk norite išmokti mylėti, o pradėti visuomet tenka nuo artimųjų. Vėlgi labai svarbus Jūsų pačios apsisprendimas. Jei apsispręsite bandyti, progų pasielgti su artimaisiais kitaip nei esate įpratusi tikrai atsiras. Pavyzdžiui, sakote, kad su sese į viena kitos pusę net nepažiūrėtumėt, jei nebūtumėt giminės, o gal vertėtų ne tik pasižiūrėti vienai į kitą, bet ir geriau pažinti viena kitą. Juk, kaip suprantu, turite vienodą vaikystės ir brendimo patirtį, ir galbūt abi patiriate panašių sunkumų. Ar esate apie tai kalbėjusios? Pokalbis galėtų Jus suartinti, Jūs galėtumėt net padėti viena kitai. Žinoma, tai būtų idealiu atveju. Gali ir nepavykti suartėti, bet pabandyti verta. Su mama irgi galima bandyti kalbėtis. Jei tai neįmanoma, galima bandyti suprasti jos elgesį ir priimti ją tokią kokia yra (gal pati mama yra sužeista ir todėl neišmokusi mylėti) – tai irgi atveria širdį meilei. Bandant užmegzti artimesnį ryšį su artimaisiais, paraleliai reikėtų mokytis žengti su meile ir į aplinkinį pasaulį. Taip – tai rizikinga.
- Mylint rizika būti sužeistam, atstumtam, nesuprastam, rizika kažkokiu būdu netekti savo meilės objekto visuomet išlieka, ir niekas jos negali išvengti. Reikia tai priimti kaip gyvenimo neišvengiamybę, nes kai atveri savo širdį meilei, tarsi apsinuogini ir tampi pažeidžiamas. Tai nereiškia, kad reikia aklai ir atlapa siela pulti į pirmą patrauklesnį glėbį (jau minėjau, kad turime būti atsargūs ir nuoseklūs meilės kelyje), tačiau minėtą riziką vis gi tenka prisiimti. Ir galbūt nusivilsime, galbūt patys nuvilsime, galbūt mus sužeis ar mes sužeisime, bet per šią patirtį turime galimybę bręsti ir giliau pažinti meilę. Nepaisant šios rizikos, tai yra vienintelė galimybė mylėti ir būti pačiai(-iam) mylimam.
Pabaigai, rizikuodama pasirodyti visai „suskystėjusi“ dėl meilės temos, noriu pasakyti Jums, miela Nepažįstamoji, kad šiuo metu, kai Jums rašau, aš Jus myliu kaip artimą žmogų, kuris kaip ir aš, kaip mes visi, trokšta mylėti ir būti mylimas, todėl iš visos širdies linkiu, kad eitumėte šiuo nelengvu meilės paieškos keliu, kad ją rastumėte ir pati būtumėte jos surasta.