Vasarą daug laiko praleidžiama gamtoje – savaitgalio išvyka su draugais ir šeima, popietė parke ar prie ežero. Kai geras oras – nei vienam nesinori sėdėti namuose! Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras visiems, ketinantiems vykti poilsiauti į gamtą, nori priminti apie joje tykantį pavojų – erkes bei jų sukeliamas ligas ir patarti, kaip nuo jų apsisaugoti.
Siekiant išvengti užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis, reikėtų imtis atsargumo priemonių:
- Vykstant į gamtą tinkamai apsirenkite: dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
- Po buvimo gamtoje būtinai atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Atsiminkite, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
- Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio (apie 10–20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.
- Naudokite erkes atbaidančias priemones. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims. Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.
Kadangi nėra nei vieno visiškai patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti jų platinamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Juo labiau, kad specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės: antroji dozė skiepijama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, trečioji – maždaug po metų nuo pirmosios.
Vėliau skiepijimas kartojamas kas trejus–penkerius metus, įskiepijant vieną vakcinos dozę. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.
Deja, bet kol kas vakcinos prieš Laimo ligą nėra. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Jei erkinio encefalito sukėlėjai jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis pakliūna į žmogaus organizmą, tai Laimo ligos sukėlėjai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą tada, kai erkė jau pasisotinusi – dažniausiai po 24–48 val. siurbimo (atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis). Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, reikėtų laikytis atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesio.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal, nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite – galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.