Geltoname mokykliniame mikroautobuse „Tundrabusas“ prasidėjusi „Tundra“ baigėsi sunkiu grįžimu į realybę po trijų dienų šilto, spalvoto ir nuostabios muzikos kupino sapno.
„Tu SAPNUOJI. Ženk giliau. Bežengdamas stenkis neužlipti ant svetimų sapnų kokonų, duok kelią nekaltai sraigei ir padėk lunatikui rasti savo lovą. Ir sapnuose gali būti sąmoningas, todėl jų karalystėje būk draugiškas aplinkai, sutiktiems personažams ir pats sau – tebūnie čia gera ir tau, ir tiems, kurie šalia“, – tai žodžiai, puikiai žinomi kiekvienam liepos 7–10 d. buvusiam kartu Dūburio pusiasaly. Tiems, kuriems nusigauti iki čia nepavyko, ši festivalio gidą pradėjusi frazė itin tiksliai atspindi renginyje vyravusią dvasią.
Po „Tundros“ pavadinimu telpa netgi ne vienas, o du festivaliai. Abu sieja elektroninė muzika, tačiau skiria jos stiliai ir, žinoma, jų besiklausantys žmonės. Reikia tik tikėtis, kad visi atvažiuoja su vienodai gražiais tikslais.
Kaip ir kiekvienais metais, „Tundra“ buvo padalinta į keturias erdves. Savo klausytojus kas vakarą viliojo „Utenos“ palapinėmis apsuptos Techno ir Bass scenos. Spalvotose dekoracijose, vegetariško maisto bei smilkalų kvapuose paskendusi Psy Trance scena, kur prigulęs ant „skraidančio“ vidury pievos ištiesto kilimo gali praleisti visą dieną, laukiant vakarinių didžėjų pasirodymų. Ir, žinoma, miško aikštelėje paslaptingais garsais aidinti, kai kam ir minkščiausią lovą atstojusi Chill out erdvė.
Kad ir kaip nuolat norėjosi vienoj vietoj prisėdus, nebepakilti ir likti esamoje situacijoje, deja, tai sau leisti buvo galima tik kartais. Rytų kampelis – vieta, kur krišnaitai vaišino vedinės virtuvės patiekalais, chna dažais margino kūnus, meditacijos forma atsakinėjo į gyvenimiškus klausimus, linksmino indiškais šokiais bei gyva muzika ir tiesiog savo buvimu skleidė geras energijas.
Tie, kuriems nesimiega, jau nuo 9 ryto galėjo dalyvauti rytinėse jogos pratybose, vėliau gongų maudynėse, klausytis ugnies užkūrimo metodų, astrologijos ir kt. paskaitų, mokytis groti būgneliais ar tiesiog kino seansų erdvėje žiūrėti filmus.
Visko, ką kiekvienam teko išbandyti ir patirti, tikrai sunku išvardyti, o kiek dar įvykių praleista besimaudant ežere ar miegant palapinėje… Tad galima jau mintyse pradėti darytis naujų įspūdžių sąrašą, kurį bus galima panaudoti kitais metais, kitoje „Tundroje“.
Dovilė Raustytė
Nuotr. autorės
