Niekam ne paslaptis, jog lengvoji atletika Lietuvoje – ne pati populiariausia sporto šaka, dažniausiai tūnanti krepšinio ir futbolo šešėlyje.
Vis dėlto, džiugu, kad ši tendencija neatbaido jaunų žmonių nuo lengvaatlečių kelio. Šiandien su mumis mintimis sutiko pasidalyti šių metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato ketvirtosios vietos 4×100 metrų dalyvis, sprinteris Matas Galdikas.
Kaip atsitiko, jog pasirinkai lengvąją atletiką ir tapai sprinteriu?
Lengvąja atletika susidomėjau tik 2007 metų pavasarį, kai vyko tarpmokyklinės lengvosios atletikos varžybos. Kūno kultūros mokytojas užregistravo į jas, o ten jau sutikau savo būsimą trenerį E. Jurgutį. Laimėjau 100m bėgimo rungtį, tikriausiai todėl ir buvau pastebėtas. Treneris pasiūlė pradėti lankyti lengvosios atletikos treniruotes, sutikau, o vėliau supratau, kad tai man patinka. Nuo to ir prasidėjo mano, kaip lengvaatlečio karjera.
.jpg)
Ko reikia, norint būti geru sprinteriu. Svarbiau fizinės ar dvasinės savybės?
Tai labai individualus dalykas. Vieniems greitai bėgti padeda talentas, kitiems – ilgametės treniruotės ir sunkus darbas jose. Manau, kad kiekvienoje sporto šakoje norint pasiekti aukštų rezultatų reikalinga fizinių ir dvasinių savybių harmonija. Negalėčiau išskirt nei vienų,nei kitų. Sprinteris be fizinio pasirengimo nebus pranašesnis už kitus, o neturėdamas dvasinių savybių jis nesugebės suvaldyti savo emocijų ir tų pačių fizinių galimybių.
Neseniai dalyvavai Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate Taline, kokie įspūdžiai po šio čempionato. Ar esi patenkintas rezultatu, kaip vertini pačio čempionato organizavimą?
Europos jaunimo iki 20m. čempionatas Taline man labai patiko. Mano manymu, viskas jame buvo gerai, atlikta tiksliai ir be jokių nesusipratimų. Tai buvo pirmos mano tokio lygio varžybos, tad neturiu jų su kuo lyginti. Dėl tos pačios priežasties maniau, kad „pirmas blynas bus prisvilęs“, tačiau klydau. Bėgome estafetę 4*100m ir pasirodėme tikrai neblogai. Čempionate iškovojome ketvirtą vietą. Tai pati aukščiausia Lietuvos estafetės komandos iškovota vieta jaunimo čempionatuose. Parodytas laikas – taip pat geriausias iš Lietuvos komandų kada nors bėgusių jaunimo čempionatuose. O paties čempionato organizavimas tikrai šaunus. Kaip ir minėjau, tokio lygio varžybos man buvo pirmos, tačiau viskas buvo aišku, suprantama ir galėjau galvoti tik apie gerą pasiruošimą varžyboms.
Kaip manai, ar lengvoji atletika sulaukia pakankamai valdžios dėmesio, ar sportininkai turi geras sąlygas treniruotis?
Lengvoji atletika Lietuvoje TIKRAI sulaukia per mažai valdžios dėmesio. Viskas dėl krepšinio. Tik per jį Lietuvoje tėra vienas stadionas atitinkantis standartus, leidžiančius rengti tokio lygio varžybas kaip Europos čempionatas. Stadionų ir maniežų išvis yra nedaug, o daugumai jų jau senai reikalingos renovacijos. Žinoma, kenčia ir patys sportininkai, dėl stadionų kokybės nukenčia treniruotės, dėl mažo skiriamų pinigų kiekio sportininkai neturi pakankamai inventoriaus treniruotėms, negali išvykti į stovyklas, būti aprūpinti treniruočių ir varžybų aprangą bei avalynę, reikalingus papildus turi pirkti iš nuosavų lėšų. Taip pat, į kai kurias varžybas negali nuvykti dėl pinigų stygiaus. Padėtis, krepšinio dėka, nepavydėtina.
.jpg)
Kaip sėkmingai pavyksta suderinti sportą, mokslus ir laisvalaikį? Ar viskam pakanka laiko?
Sėkmingai tą padaryti pavyksta retai. Labiausiai nukenčia laisvalaikis, tad jo turiu labai nedaug. Didžioji laisvalaikio dalis praleidžiama treniruotėse ir varžybose, o tai, kas belieka iš laisvo laiko, dažniausiai būna poilsis po sunkių treniruočių ar varžybų.
Kokia pergalė sprinto varžybose tau pati įsimintiniausia. Kodėl?
Sunkus klausimas. Kiekvienos varžybos, kuriose pagerinu asmeninius rezultatus, būna įsimintinos. Šiuo metu atminty tebesisuka įspūdžiai iš Europos jaunimo čempionato. Turbūt tai ir bus įsimintiniausios varžybos iki kitų tokio lygio startų.
Jei nebūtum pasirinkęs lengvosios atletikos, galbūt matytume tave kitoje sporto šakoje? Kokioje ir kodėl?
Turbūt matytumėte mane ne sporte, o šokiuose. Sportinius šokius lankiau 8 metus, bet pradėjęs bėgioti pamačiau, kad lengvojoje atletikoje perspektyvos didesnės – neklydau. Tačiau gali būti, kad sportuočiau. Devintoje klasėje dalyvavau tarpmokykliniame futbolo turnyre, ten mane pastebėjo vienas futbolo treneris, buvau pakviestas lankyti futbolo treniruotes, bet atsisakiau. Jei nebūčiau pasukęs i sprintą, gal dabar būčiau futbolininkas.
Lengvaatlečiams vasara – pats darbymetis. Kokie startai tavęs šiemet dar laukia?
Visas paruošimas vyko būtent Europos jaunimo čempionatui. Su treneriais siekėme, kad pati geriausia forma būtų čempionato metu. Varžybos Taline vainikavo mano vasaros sezoną. Treneriai dar siūlė startuoti Liepojoje bei Klaipėdoje rengiamose varžybose, tačiau atsisakiau. Vasaros sezoną pakartojau asmeninį rekordą 100m rungtyje, pagerinau – 200m rezultatą. Juolab, kad šiemet buvo mano pirmi studijų metai: nauja aplinka, nauja trenerė, nauja treniruočių metodika, o dar kovo mėnesį teko operuoti išnirusį petį. Susumavus visas aplinkybes, manau, kad sezonas tikrai neblogas ir tai tik didina norą rudenį vėl dirbti treniruotėse, tačiau dabar norisi tik poilsio.
Daugelis jaunųjų sportininkų turi savo idealą. Ar turi savąjį, į kurį lygiuojiesi, jis yra tavo įkvėpimo šaltinis. Kodėl?
Idealo neturiu, nes sprintas yra labai individuali sporto šaka. Kiekvienas pasaulinio lygio sprinteris turi unikalią savybę ar yra kažkuo geresnis už bet kokį kitą varžovą, tačiau mano akimis nėra tokio, kuris turėtų visas tas savybes. Kai internete žiūriu sprinto elito pasirodymus, bandau sau pritaikyt tik detales, kurios man atrodo tinkančios, bet neturiu žmogaus, kurį visiškai kopijuočiau.
Lietuvoje auga gretos žmonių, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą. Ar nedaugėja vaikų, kurie renkasi lengvąją atletiką, o ne krepšinį ar futbolą?
Manau, kad ne. Susidomėjimas lengvąja atletika gal ir yra padidėjęs šiomis dienomis, bet lyginant su krepšiniu, tas padidėjimas nieko nereiškia. Krepšinis kaip buvo, taip ir tebėra numeris vienas Lietuvos sporto padangėje, o gaila…
Galbūt kažkada pamatysime tave Olimpiadoje? Nesvajoji apie tai?
Tikriausiai kiekvienas sportininkas svajoja apie tai. Aš esu vienas iš daugelio. Galbūt kažkada ir pamatysite, o gal ir ne. Ką gali žinoti, kur pasisuks tas gyvenimas ir kaip toliau seksis sportuoti. Žinoma, mintys apie pasaulio suaugusių čempionatą, Olimpiadą retkarčiais aplanko, bet šiuo metu taip toli į ateitį nežiūriu ir ruošiuosi tik artimiausiu metu vyksiančioms varžyboms.