„Roko naktys“ vs „Galapagai“. 2:2 festivalio naudai (Foto)

Savaitgalį devintąsyk Zarasų saloje vykęs festivalis „Roko naktys“ pakeitė pavadinimą ir pamažu toldamas nuo gryno roko festivalio tapo „Galapagais“. Kaip skelbia organizatoriai, festivalyje apsilankė per 6 tūkst. žmonių, kuriems orai buvo ypač palankūs – jokio lietaus, tik karšta saulė ir gausybė muzikos bei kitokių renginių.

O Laikas.lt skaičiuoja festivalio pliusus, minusus, žiūrovus, grupes ir perpildytas šiukšlines.

Vieta. Zarasų ežero sala – išties puiki vieta tokiems festivaliams – erdvės daug (nors organizatoriai teigė, kad plečiantis renginių programai vietos vis mažta), prie pat ežeras, paplūdimys, miškas, trys scenos ir puikus Zarasų miesto vaizdas. O ir pritrūkusiems alaus – nieko nereikšdavo su pripučiamu čiužiniu nusiirti iki kito kranto.

Atvykimas. Su atvykimu daugelis žiūrovų problemų nerado, kas atvažiavo su savo mašinomis, kas su traukiniais, kas su autobusais. Tačiau akcija, kad su traukiniais festivalio žiūrovai galės važinėti per pusę pigiau, pavyko iš dalies, nes nusipirkę į vieną pusę bilietą su nuolaida ir sugalvoję tokiu pat būdu važiuoti atgal kai kurie dalyviai buvo nustebinti, sužinoję, kad nei apyrankės, nei bilietai traukiniuose nuolaidos neduoda. Ir ne kiekvienas skaito „Facebook“, kur tokia informacija paskelbiama ir dažnai „pasiklysta“, tad kitais metais festivalio organizatoriai turėtų rimčiau susitarti su „Lietuvos geležinkeliais“.

Muzika. Festivalio organizatoriai šiais metais nusprendė po truputį keisti koncepciją (tai, matyt, lėmė ir mažėjantis žiūrovų skaičius) ir iš gryno roko festivalio orientuotis į įvairesnią muziką. „Roko naktys“ virto „Galapagais“, šalia roko grupių kaip kad PAIN, IR, lietuvių muzikantų projekto AC/DC TRIBUTE atsirado „pasunkėję“ „Skamp“, „G&G Sindikatas“… Galima ginčytis, ar festivalis nepraranda savo veido ir žavesio, ir ar roko gerbėjų kitais metais matysime mažiau, tačiau šios muzikos trūkumu negalėjai skųstis, nes jai nepatinka viena grupė – eini prie kitos scenos, nemėgsti „Guano apes“ – eini klausytis repuojančių „Jama & W“ „Lofto“ scenoje.

Nors ne visai buvo aišku, kodėl jau seniai grojantys ir pripažinimą pelnę IR vaikinai turėjo groti mažytėje „Lofto“ scenoje, o „Timohi“ – slėnio scenoje, ar visiškai girtas ir nepadainuojantis „Happyendless“ vokalistas apskritai turėjo būti įleistas į scena dainuoti. Tačiau kad ir kiek beskaičiuotume šiuos minusus, juos atsveria festivalio žvaigždžių PAIN, GUANO APES ar kaimynų „Bedwetters“ pasirodymai. O „G&G Sindikatas“… – nors ir neatitinka „Roko naktų“ formato muzikos – užvedantis ir, atrodo, niekada neatsibostantis. Festivalio vinis – „Guano Apes“ – pasirodymo metu atliko tiek naujas dainas, tiek senus ir visiems mintinai žinomus hitus. Pasirodymo pabaigoje būgnininkas Dennisas Poschwatta pagriebęs bosinę gitarą, ją sukišo į brangų mušamųjų komplekto būgną.

Pramogos. Jų buvo išties daug ir, kas svarbiausia, už jas nereikėjo mokėti. Todėl beveik kas antras „Galapagų/Roko naktų“ žiūrovas vaikščiojo išpieštas, studija „Fintas“ norintiems iš siūlų pynė kasas, kirpo, darė masažus, kas norėjo pasikrovė telefoną sukdami dviračių pedalus, kiti iš atliekų gamino kepures, žaidė pokerį, dalyvavo šunų lenktynėse… Žodžiu, organizatoriai pasistengė, kad festivalio dalyviai ne vien klausytų muzikos ir gertų, o turėtų ir kuo kitu užsiimti (didžiulis pliusas).

Ar kitais metais „Galapagai“ vyks? Festivalio organizatoriai dar to nepažadėjo, nors 40 Lt kainuojančius bilietus kitiems metams jau buvo galima įsigyti festivalio metu. Žinoma, pasikeitus festivalio koncepcijai, jame sumažės roko muzikos gerbėjų skaičius, tačiau linkime, kad roko muzika visgi būtų pagrindinis ir sekančių festivalių akcentas.