Antradienio kino pusryčiams siūlome pažiūrėti seną gerą prancūzų režisieriaus Sylvaino Chomet animacinį filmuką „Senutė ir balandžiai“ („La Vieille Dame Et Les Pigeons”, 1996).
Režisierius teigia, kad animacija nusipelnė būti laikoma rimta kinematografijos šaka, ir jo darbai tai puikiai įrodo: pradedant legendiniu filmuku „Trijulė iš Belevilio” („Les Triplettes de Belleville”, 2003), baigiant naujausiu – „Iliuzionistas” („L’illusionniste”, 2010). S. Chomet animacija pasižymi originaliais siužetais, kuriose gausu parafrazių į istoriją bei socialinius žmonių bendravimo aspektus.
Pirmasis režisieriaus trumpametražis animacinis filmas „Senutė ir balandžiai“ gavo ne vieną apdovanojimą ir netgi buvo nominuotas „Oskarui“. Trumpame filmuke rodoma istorija apie nuolat badaujantį vyrą, kuris netikėtai atranda maisto aukso gyslą – senutę, kuri kiekvieną dieną išties sočiai šeria balandžius. Kaip su ja susidraugauti? Galbūt pačiam tapti balandžiu?