2011 metų Nobelio literatūros premija paskirta švedų poetui Tomasui Transtromeriui, ilgą laiką figūravusiam lažybų kontorų favoritų sąrašuose.
Laureato vardą ketvirtadienį Stokholme paskelbė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti”.
„Jo glausti, aiškūs įvaizdžiai leido mums naujaip pažvelgti į pasaulį”, – teigia akademikų formuluotė.
Premija sudaro 10 milijonų Švedijos kronų (1 milijoną eurų). Jos įteikimo ceremonija įvyks Stokholme gruodžio 10-ąją, premijos steigėjo – švedų pramonininko ir išradėjo Alfredo Nobelio – mirties dieną.
Vienas žymiausių XX amžiaus Švedijos ir pasaulio poetų T. Transtriomeris gimė 1931 metais Stokholme. Jis buvo pianistas profesionalas, bet po insulto 1990 metais jam buvo paralyžiuota dešinioji kūno pusė, jis nebegalėjo kalbėti. Tuomet jis išmoko rašyti kairiąja ranka ir netgi ėmė skambinti fortepijonu specialius kūrinius kairiajai rankai, kuriuos jam rašė Vakarų šalių kompozitoriai.
T. Transtromeris yra 12 poezijos ir prozos knygų autorius, visų svarbiausių premijų, skiriamų Skandinavijos šalyse, laureatas. 1981 metais jis pelnė ir garbingiausią Europoje poetinę Petrarkos (Petrarca) premiją, skiriamą Vokietijoje.
Lankėsi ir Lietuvoje
Nobelio premijos laureatas yra viešėjęs Lietuvoje 1997 metais „Poezijos pavasario” festivalyje.
Kaip Eltos korespondentei pasakojo tuomet garsųjį poetą Lietuvoje globojusi vertėja iš švedų kalbos, poetė Zita Mažeikaitė-Sajienė, visame pasaulyje garsus poetas Lietuvoje lankėsi su savo žmona Monika, Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose bendravo su skaitytojais.
„Kaip tik tais metais išėjo mano sudaryta jo poezijos rinktinė „Prisiminimai regi mane”, kurios eilėraščius verčiau kartu su Marcelijumi Martinaičiu. Jis (T. Transtriomeris. – ELTA) į Lietuvą atvažiavo jau po sunkaus insulto, taigi jam buvo gana sunku vaikščioti, kalbėti, tačiau jis ir dabar skambina pianinu kairiąja ranka, nes dešinės rankos nebevaldo”, – kalbėjo vertėja.
.jpg)
„Tuomet, per „Poezijos pavasarį”, mes su vyru (rašytoju Kaziu Saja. – ELTA) jį globojome kiek galėjome, truputį pavaikščiojom po Vilnių, kiek jis galėjo, o šiaip jis buvo Kaune, kai buvo vainikuojamas „Poezijos pavasario” laureatas, po to buvo skaitymai Vilniuje (lijo baisus lietus, todėl skaitymai vyko universiteto Auloje), vėliau buvo kelionė į Elektrėnus susitikti su skaitytojais”, – prisiminė vertėja.
Z. Mažeikaitė-Sajienė jau nepriklausomybės pradžioje sudarė poezijos knygą „Dešimt švedų poetų”, į kurią buvo įtraukusi ir T. Transtriomerio eilėraščių, ir tuomet šią knygą vežėsi pirmą kartą išleista į Švediją.
Pasak Z. Mažeikaitės-Sajienės, nepaisant savo sunkios ligos, T. Transtriomeris dar išleido kelias trumpas eilėraščių knygas.
„Manyčiau, tai yra vienas reikšmingiausių ir talentingiausių šiandieninių Švedijos poetų, gal apibūdinčiau jį kaip postmodernistą. Tai autorius, kuris yra iš tikrųjų paveikęs daugybę jaunų Švedijos rašytojų, ir ne tik Švedijos, bet ir Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, JAV. T. Transtriomerio eilėraščiai pasižymi filosofiškumu, pastabumu, labai gražiai perteikta gamta, ilgesingu ir nerimastingu poeto santykiu su aplinka, su kaimynais, kurie buvo už „geležinės uždangos”. Jis nepalyginamas su jokiu kitu poetu ir yra savitai švediškas”, – kalbėjo vertėja.
„Tikrai buvau įsitikinusi, kad šįmet Nobelio premiją gaus būtent T. Transtriomeris, jau keletą metų figūravęs nominantų sąrašuose. Man taip sugeldavo širdį, kad jis vis kažkaip apeinamas. Pagaliau nepaprastai džiaugiuosi”, – neslėpė Z. Mažeikaitė-Sajienė.