Septyniolikmetė Ave pabėga iš namų, susiruošusi keliauti autostopu, kelyje sutinka iškeltą pirštą laikantį Dailės mokyklos studentą. Įsėdę drauge į sustojusią mašiną, jie pradeda savo istoriją. Ave skirtingiems „sutranzuotiems“ vairuotojams pasakoja skirtingas istorijas – viena kartą ji važiuoja aplankyti vėžiu sergančios močiutės, kitą kartą – ieškoti savo brolio narkomano... Jos ką tik sutiktą bendrakeleivį siutina jos melagystės, tačiau kai jie suartėja, Ave prasitaria negalinti mylėtis, nes jai neseniai atlikta operacija, kas, kaip vėliau pasirodė, taip pat buvo melas.
Kai Avei paskambinus jos ieškantiems tėvams, jie praneša, kad brolis komoje, mergina, žinoma, nepatiki. Pati, pasiklydusi savo meluose, neleidžia sau užkibti ant kabliuko. Tik broliui mirus, ji susistabdo mašiną, kurios vairuotojui, pro ašaras pasakoja, kaip ji važiuoja pas Holivude dirbantį brolį. Tampa aišku, kad visą laiką mergina melavo, norėdama pabėgti nuo ją skaudinančios tikrovės. Net Avės buvęs bendrakeleivis, jai pabėgus, traukiniu važiuodamas jos ieškoti ir paklaustas ta pačia kryptimi važiuojančio vyro, kur keliaująs, atsakė – aplankyti vėžiu sergančios močiutės.
Nemeluosiu.
Sunku, bet aš ją labai gerai supratau. Beje, atsivėriau naujiems išbandymams.
Ji – paauglių prototipas, pasimetusių, ieškančių savęs.
Taip ji meluoja, bet dėl to nėra bloga. Ji nelinki melu niekam pikto, tik stengiasi apsaugoti save.
Rūkau, bet tikiuosi, ne tiek daug.
Mane iš pradžių režisierius Konstantinas Bojanovas pakvietė epizodinei rolei, tačiau po ilgų bandymų gavau pagrindinį vaidmenį.
Kaip sako režisierius, nufilmavome „Ave“ pagal amerikietišką sistemą – 28 dienas.
Aš nežinau, bet juo pasitikiu, nes jis gyvena Amerikoje (juokiasi).
Dvi dienos, nes nėra filmavimui pinigų (juokiasi).
Taip, tačiau negailima TV serialams. Teatrai yra uždaromi, nes nebesumoka už elektrą, o ten tikrai netrūksta gerų aktorių. Sutinku, kad žmonėms reikia tiek kultūrinių renginių, tiek ir serialų, tačiau, gaila, kad nesistengiama tarp jų išlaikyti balanso.
Seniau tikrai labai daug tranzavau, ypač po pačią šalį. Kai suėjo aštuoniolika, ištranzavau į Rumunijoje vykusį festivalį. Kartais autostopu nukeliauju 4 000 km.
Taip – tai didelis kaimas.
Mama džiaugėsi, bet jai nepatiko, kad tiek daug rūkiau, O draugai taip pat mano vaidmenį vertina teigiamai, bet gal dėl to, kad yra draugai.
Gerai. Beje, džiaugiuosi, kad jūs nesuprantate bulgariškai. Mano dikcija filme šiek tiek keista, man ji nelabai patinka.
Visada svajojau aplankyti Vilnių ir dabar aš čia. Tikėkite svajonėmis ir jos išsipildys. Pažadu.
aktorė A. Nedyalkova, Anjela Nedyalkova, Ave, Balandžio 1, melas
|
|
|
|
|
|
|
|