Laikas.lt
Nuotr. Facebook.com/mesdarom.lt
Jau penktus metus iš eilės rengiamos gamtos tvarkymo akcijos „Darom“ organizatoriai aktyviai buria žmones ir organizacijas prisidėti prie šio unikalaus projekto viešinimo ir įgyvendinimo.
Estijoje 2008 m. prasidėjęs projektas per vieną dieną sutelkė 50 000 savanorių, kurie surinko daugiau nei 10 000 tonų atliekų. Estijos entuziastų pavyzdžiu pasekė daugelis pasaulio šalių, o 2011 m. visos švarios aplinkos ir pasaulio idėją palaikančios šalys susijungė į vieną bendrą, analogo pasaulyje neturintį globalų tinklą „Let‘s do it world“. Let‘s do it world – pilietiškumu ir savanoryste grįstas judėjimas, kviečiantis viso pasaulio žmones prisijungti prie visuotinės aplinkos švarinimo akcijos.
Šiais metais prie „Darom“ akcijos prisideda iki šimto valstybių. 2011 pavasarį EP narė Radvilė Morkūnaitė kartu su keletu kolegų europarlamentarų iniciavo paramą ir pateikė rašytinę deklaraciją Europos Parlamente (EP), kuria raginta surengti tokias akcijas visose Europos Sąjungos valstybėse, tuo tikintis, kad „World Cleanup – Let’s Do It“ iniciatyva sulauks dėmesio ir JTO (Jungtinių Tautų Organizacijos) darbotvarkėje, pritariant deklaracijai pasauliniu lygiu. To pasekoje, šiais metais daugiau kaip 400 Europos Parlamento narių pritarė šiai iniciatyvai, pasirašydami deklaracijoje, remiančioje šį projektą.
Lietuvos vaidmuo šios akcijos susikūrime ir plėtroje yra neeilinis. Pradėjusi šį projektą ir įsijungusi į judėjimą kartu su Estija, 2008 metais, pirmojoje akcijoje ji sudalyvavo su maždaug 3000 – iais savanorių, tąsyk savo mastu gerokai nusileidusi estams. Tačiau jau 2009 m. akcija buvo masiškesnė nei Estijoje. Šiuo metu Lietuva yra viena stipriausių „Let‘s do it world“ dalyvių, savo patirtimi besidalinanti su kitomis valstybėmis.
Kartu su Lietuva, balandžio 21 d., prie gamtos tvarkymo prisidės Kroatija, Austrija, Latvija, San Franciskas ir Rusija (Kaliningrado sritis).
KROATIJA
Kroatijoje projekto iniciatoriais galima laikyti aplinkosaugos draugiją “Žmergo”, kuri yra įsikūrusi Apatijos mieste netoli sostinės Zagrebo. Anot draugijos narių, pagrindinė priežastis ir motyvacija prisijungti prie pasaulinio projekto yra ta, kad Kroatijoje aplinkosaugai skiriama išties mažai dėmesio. Tačiau, nepaisant sunkumų, kylančių dėl mažo gyventojų ir valdžios sluoksnių aktyvumo, palaikant šią idėją, Kroatijos entuziastai neketina pasiduoti. Jau sudarytas žemėlapis, kuriame yra apie 700 tvarkytinių vietų ir kasdien į šia veiklą įtraukiama vis daugiau aktyvių šalies piliečių. Organizatoriai džiaugiasi, kad akciją parėmė ir šalies prezidentas Ivo Josipovičius bei Aplinkosaugos Ministerija.
KALIFORNIJA
Amerikoje švarinimosi judėjimo ištakomis galima laikyti jau nuo 1997-jų rengiamą „Amerikos Atliekų Dienos“ šventę. Pasak pasaulinės akcijos kaliforniečių komandos, tai deja – tik vienintelė diena, kuomet žmonės masiškai išeina į gatves apsivalyti aplinkos. Organizatoriai tikisi, jog 2012 m. akcijoje dalyvaus apie 2 milijonus gyventojų, kurie švarins daugiau kaip 2000 tvarkytinų vietų.
LATVIJA
Latvija „Great Clean Up” 2012 projekte planuoja sutelkti daugiau kaip 100,000 savanorių, tuo prisidėdami prie Baltijos šalyse „Žemės Dienos“ šventimo. Praeitais metais šioje 2.3 millionus gyventojų turinčioje šalyje akcijos metu buvo surinkta apie 260,000 tonų šiukšlių, o projekte dalyvavo per 50,000 savanorių. Pasak renginio organizatorės Vitos Jaunzemės, „Mes svajojame, kad per 10 metų Latvija taps švariausia pasaulio šalimi..!”
KALININGRADAS
Šiame, kaimynystėje esančiame Rusijos regione, akcija pradėta nedidelės entuziastų grupės, kuri priklauso ekologiniam judėjimui Rusijoje „Musora. Bolše. Net.“ iniciatyva. Judėjimas gimė Sankt Peterburge ir turi tinklą visoje šalyje. Anot organizatorių į judėjimo veiklą įeina ne tik aplinkos švarinimo projektai, bet ir medelių sodinimo akcijos, dalyvavimas ekologiniuose festivaliuose, o bendras tikslas – projekto „Zero Waste“ („Mažiau vartojimo, mažiau atliekų“) įgyvendinimas šalyje.