Laikas.lt
Stebint holivudinius šedevrus galima išmokti vieno – kaip daryti pinigus ir įsiteigti masėms. John Carter nėra išimtis, o smagiausia žiūrėjimo dalis buvo ieškoti kultūrinių kontekstų. Žinoma, pastaruose kultūros daug nebuvo, tiesiog vieno ar kito filmo atkartojimai.
John Carter pasakoja apie jauną vyrą, kuris magiško amuleto dėka patenka į Marsą (filme jis vadinamas Barzumu). Dykuma pasidengusioje planetoje jis kurį laiką linksmai šokinėja (juk Marse gravitacija silpnesnė) ir susiduria su vietiniais gyventojais, kurie, žinoma, yra žali ir turi keturias rankas. Ir dar dideles iltis. Aukšti ir liekni ateiviai išvyko iš savo gyvenvietės tam, kad susirinktų jauniklius, kurie išsirito iš kiaušinių oloje.
Johnas Carteris įsivelia į trumpą konfliktą su žaliaisiais žmogeliukais ir nesugeba jiems prisistatyti – gyviai pamano, kad vyro vardas Virdžinija. Juokas ir plojimai už filmo kūrėjų humoro jausmą. Johnas Carteris nutempiamas į ateivių namus, kur jam sugirdo magiško viralo ir tokiu būdu išmoko vietinės kalbos. Vėliau jis sutinka princesę (ne žalią, dvirankę ir mažai apsirengusią), kurios ranka pažadėta vietiniam karaliui. Johnas Carteris ir princesė pabėga, kovoja, laimi, planeta išgelbėta, o jie gali būti drauge.
Filmas tikrai skirtas dvylikamečiams berniukams arba jau paaugusiems, bet savyje dar turintiems nuotykių poreikio, slapta svajojantiems išgelbėti nuostabiai gražią merginą ir valdyti visą planetą. Kovinės filmo scenos iki skausmo priminė 300, aišku tam įtakos galėjo turėti ir menkas vyrukų apsirengimas bei sudėjimas. Būtent ši dalis skirta merginoms – paganyti akis į dailiai sudėtus vyrus tikrai buvo galima, o kur dar meilė iš pirmo žvilgsnio ir herojiškas princesės gelbėjimas.
IMDB reitingas: 7/10
