Turkijoje studijuojanti Ventė kebabais ir turkais nesižavi (Interviu)

Rasa Barčaitė
Nuotr. Eyupas Okumušas
ir iš asmeninio albumo

Ventė Viteikaitė šiuo metu studijuoju psichologiją ir komunikacijos mokslus Turkijoje, Stambulo Bilgi universitete. Prieš tai mergina turėjo gerą darbą Lietuvoje, tačiau suvokė, jog jai trūksta iššūkių.Ventė sutiko mums papasakoti apie šią šalį, kurioje žmonės valgo ne tik kebabus.

Pradėkime nuo pradžių: kaip atsidūrei Turkijoje?

Norėjau išvažiuoti kur nors, kur šilta, tačiau ne per toliausiai nuo Lietuvos. Portugaliją, Ispaniją, Italiją ir Graikiją jau buvau išmaišiusi, o Turkija buvo mažiau pažįstama, todėl ši šalis atrodė geriausias pasirinkimas.

Ką prieš tai veikei Lietuvoje? Mokeisi, dirbai?

Prieš išvažiuodama dirbau viešųjų ryšių srityje, tačiau ėmė darytis nuobodu, trūko iššūkių.

Kuriame mieste gyveni ir kur? Nuomojiesi butą ar gyveni studentų bendrabutyje? Ar pastarieji šioje šalyje egzistuoja? Papasakok plačiau apie gyvenamojo ploto paieškas ir nuomą Turkijoje.

Gyvenu pačiame Stambulo centre. Dalinuosi butą su dviem italais (dizaino studente ir orkestro muzikantu) – Turkijoje viskas orientuota į šeimą, todėl mažų butų nėra ir dauguma jaunų žmonių gyvena su kambariokais. Bendrabučiai čia egzistuoja, tačiau juose nėra virtuvės – man toks variantas netiko, nes mėgstu gaminti. Tiesa, buto paieškos reikalauja tikrai daug kantrybės – turkams atrodo, kad užsieniečių kišenės prikimštos pinigų, todėl kainos išpūstos, o butų kokybė tikrai ne geriausia. Kol susiradau padorią vietą, teko apžiūrėti daugiau nei 20 butų.

Papasakok apie studijas Turkijoje. Kaip viskas vyksta, kiek kainuoja mokslas ir pan.?

Universitetas, kuriame mokausi, laikomas vienu geriausiu šalyje. Tai privatus universitetas. Mano manymu, bendravimas tarp dėstytojų ir studentų čia stipriai skiriasi nuo valstybinių universitetų. Dėstytojas čia yra studento tarnas. Viskas padaryta taip, kad studijuoti būtų patogu, tačiau per atsiskaitymus nėra nuolaidžiaujama. Mokslas šiame universitete labai brangus – apie 40 tūkst. lirų (60 tūkst. litų) už mokslo metus, tačiau patys geriausi studentai nuo šio mokesčio atleidžiami.

Ar sunku buvo įstoti mokytis?

Įstoti nebuvo sunku. Įdomu tai, kad universitetas visai nekreipė dėmesio į mano ankstesnius pažymius – svarbiausia buvo motyvacinis pokalbis bei turimos rekomedacijos.

Kaip dėl mito arba ne, kad turkai vyrai labai įkyrūs? Ar jie labai lenda prie merginų, ar visgi labiau prie šviesiaplaukių? O gal tik prie turisčių?

Deja, čia tikrai netrūksta primityvaus galvojimo, kad visos užsienietės – laisvo elgesio. Kiekviena iš Vakarų atvažiavusi mergina jau pirmomis dienomis patiria nemažai priekabiavimo, tačiau vėliau išmoksta kaip jo sumažinti. Pavyzdžiui, jei gatvėje ar turguje kalbinama moteris atsako, nes jai atrodo, kad neatsakyti nemandagu ir tai tiesiog neįpareigojantis pokalbis, turkui tai ženklas, kad ji ištroškusi sekso. Moteriai taip pat jokiu būdu nepatartina sėstis taksi priekyje šalia vairuotojo.

Kokie turkų porų santykiai? Kas dominuoja, vyras, moteris?

Na, nereikia nei klausti - dominuoja vyras. Šiaip santykiuose čia labai daug dramos, yra net posakis, kad kuo daugiau ašarų, tuo didesnė meilė. Būtent dėl tokio supratimo jokių artimesnių santykių su turkais man nesinori. Čia labai daug pavydo ir kontrolės. Turkams atrodo normalu tikrinti savo antrosios pusės elektroninį paštą ir telefoną, pavydi mergina gali priversti savo draugą ištrinti visas merginas iš jo Facebook draugų sąrašo ar pakeisti darbą vien dėl to, kad šalia sėdinti kolegė – per daug patraukli.

Daugelis mano, kad Turkijoje – amžina vasara. Papasakok plačiau apie orus šioje šalyje.

Taip, orai čia tikrai puikūs! Ir yra gausybė šviežių daržovių bei vaisių ištisus metus!

Į Turkiją atostogauti keliauja daug lietuvių: kas juos ten traukia? Ar pati lankeisi turistiniuose miestuose?

Taip, esu buvusi Antalijoje, Marmaryje, Bodrume. Man pačiai juose nuobodoka, tačiau žmonėms, mėgstantiems pasyvų poilsį, gali ir patikti.

Kalbame apie Turkiją iš kelionių pusės toliau: kokias vietas patartum aplankyti tiems, kurie nori pamatyti ne turistinę Turkijos pusę. Kiek žinau, ten be proto graži gamta, kalnai...

Man labai patinka du Turkijos miestai – Izmiras ir Bursa, taip pat Rytų Turkija. Tiesa, gamta čia graži, bet ir be galo apšnerkšta. Visur daugybė šiukšlių.

Kokios transporto kainos?

Stambulo mieste visuomeninio transporto (autobuso, laivo, tramvajaus, metro, traukinio) bilietas kainuoja 2 liras (3 litus). Tarpmiestinis transportas taip pat nelabai brangus. Autobusu nuvažiuoti iš Stambulo į Antaliją kainuoja 60 lirų (90 litų), tiesa, jei pirktumėte iš anksto, tiek pat kainuotų ir lėktuvo bilietas.

Patarimas keliautojui, norinčiam į Turkiją vykti savarankiškai.

Patarčiau išmokti bent keliolika frazių turkiškai – tuomet nebeatrodysite puskvailiai turistai, kuriuos galima kaip nori apsukinėti.

Ar patinka turkiškas maistas?

Taip, netgi labai. Ypač patinka įvairios sriubos ir daržovių patiekalai.

Šioje vietoje turbūt turėčiau paklausti apie kebabus: ar tikrai jie skaniausi pasaulyje ir kuo skiriasi nuo lietuviškų?

Lietuvoje kebabo nesu ragavusi, o Turkijoje jie tikrai neblogi. Tačiau reikia žinoti vietas, kur juos valgyti. Man skaniausias – gan aštrus Adanos kebabas.

Planuoji grįžti į Lietuvą, ar nebijai, kad čia gali nerasti darbo? Ką manai apie mėgstamiausius lietuviškus posakius, kad Lietuvoje gyventi blogai, reikia emigruoti ir panašiai? Ar turkai apie tai kalba? Ar jie patenkinti esama ekonomine situacija?

Kol kas neaišku, kaip kas susiklostys. Esu išsiilgusi santūrių ramaus charakterio lietuvių ir norėčiau gyventi savo šalyje, tačiau situaciją Lietuvoje vertinu realistiškai.

Palyginus su Lietuva, Turkijoje emigracijos mąstai tokie pat dideli. Didelė dalis jaunų žmonių svajoja emigruoti į Europos Sąjungos šalis arba JAV. Turkijos ekonomika gal ir stabili, tačiau ši šalis turi daugybę kitų bėdų – joje nepaisoma žmogaus teisių, žmonės be priežasties suimami, sodinami į kalėjimą ir nužudomi, o nauja vyriausybė priima vis labiau varžančius islamiškos pakraipos įstatymus.