Trečiadienio vakarą sostinės klube „New York“ gautos bliuzo dozės užteks iki pavasario. Lietuvos virtuozai apšildė taip, kad tikrai pasidarė šilta, o vakaro kaltininkas Larry Garneris profesionalumo kartelę kilstelėjo iki maksimumo.
Aperityvui – Lietuvos bliuzo elitas
„Blues Makers“ ir „The Road Band“ – dvi elitinės Lietuvos bliuzo scenos grupės. Jų lyderių Virgilijaus Juto ir Aleksandro Belkino vedinas projektas „Aleksandr Belkin & Blues Panorama“ turėjo savyje per daug patirties, kad nuviltų.
Nors veteranai (be minėtųjų gitaristų taip pat grojo bosistas Eugenijus Mikšys, klavišininkas Arvydas Meška ir būgnininkas Vitalijus Katyšovas) žaidė su tradicinėmis bliuzo melodijomis, iki dešimties minučių trukdavusios gitaros, lūpinės armonikėlės ar pianino improvizacijos neprailgdavo. Muzikantai viską atliko su šimtaprocentiniu užtikrintumu ir įsijautimu – atrodė, kad pats L.Garneris nebuvo toks laimingas būdamas scenoje, kaip Virgilijus ir Aleksandras.
Muzikantai solavo ant žiūrovų kėdžių, publika, kurios ženkli dalis – nebe trečiosios dešimties jaunuoliai, priėmė avantiūrą, galiausiai net iškvietė „Blues Panorama“ bisui. Apšildančios grupės encore – išimtis bet kokiame koncerte.
Desertui – kooperavimasis
L.Garneris buvo neblogesnis pasakotojas, nei dainininkas ir gitaristas. Išgirdome istorijas apie tai, kaip jis, būdamas penkerių, pirmą kartą susipažino su bliuzu, kaip iš automobilio sklindančiais žemais dažniais aplinkinius šiurpinusį hiphopo gerbėją jis nustebino repuodamas 2pac tekstą, kaip vyrai turėtų susitaikyti su tuo, kad jų gyvenimą vis tiek užvaldys moterys. „She‘s the boss!“, – sakė Larry, moteriškoji auditorijos dalis reiškė palaikymą.
Muzikinė L.Garnerio kūrinių pusė – A klasės. Vėl gi, ilgos, soluočių kupinos kompozicijos, ryški boso linija, akcentuojami klavišiniai. Larry ir jo internacionali „Blues band“ (būgnininkas – vokietis, klavišininkas – austras, bosistas – amerikietis) neleido jais suabejoti. Apie atlikimo užtikrintumą ir tikėjimą muziką kartotis nesinori – viskas buvo taip harmoninga, kad net nepastebima. Tarsi kitaip bliuzo groti ir negalima.
Ir, žinoma, kaip gi be biso. Pakartojimui į sceną žengė šešiese – prie Larry ir co prisijungė Aleksandras ir Virgilijus. Rezultatas – du čia pat sukurti kūriniai, kuriuos improvizacijų kalba bendraujantys bliuzmenai atliko taip, tarsi tam būtų iš anksto ruošęsi. Po koncerto sutiktas būgnininkas paklaustas apie finalinius kūrinius juokėsi: „Viskas pavyko puikiai! Tik garso, kai tiek žmonių scenoje, buvo labai daug“.
Bliuzas tą vakarą tvyrojo kiekvienoje „New York“ kertėje. Iš viso – 9 profesionalai ir 2,5 valandos grynos muzikos.
Karolis Vyšniauskas
Nuotr. Edvino Greičiaus
