Search Results for: "Vilnius – mano namai"
Viešbutis „Lijo“ Gargžduose, Svencelės gyvenvietės detalusis planas ir vandens aitvarų centras, gyvenamųjų namų kvartalas „Misionierių namai“ Vilniuje, sostinės „Porsche“ automobilių centras – tai vieni iš daugelio darbų, bylojančių apie „DO ARCHITECTS“ gyvavimą bei turimą milžinišką potencialą. Ignas Uogintas ir Gilma Gylytė, kartu su Andre Baldišiūte, Algimantu Neniškiu ir Sabina Daugeliene Senamiesčio širdyje atvėrę architektų biuro duris, neslepia – tam, kad atsidurtų ten, kur yra dabar, reikėjo įdėti galybę darbo. Smagiausia, kad, keletą metų sėmęsi vertingos patirties užsienyje, VGTU absolventai niekada neabejojo – savo žinias panaudos kurdami gražesnį Lietuvos rytojų.
Jaudulys, lyg prieš ilgai planuotą ir lauktą gimtadienį: ateis daug žmonių ar ne. Supranti, kad tai lyg ir neturėtų rūpėti, neinvestavus į renginį nei pinigų, nei darbo valandų, bet vis tiek rūpi…
„Kaip tapti „mainstream“ dalimi?“, – tokią užduotį man, kaip kviestinei autorei, suformulavo redaktorė. Nieko nėra paprasčiau! Iš tikrųjų čia galėčiau straipsnį ir baigti. Juk, norint būti kaip visi, nieko asmeniška veikti ir nebereikia.
Būna tokių vakarų, kai po kelių alaus butelių, krepšinio ar kortų pliekimo kartu su bičiuliais, įgavus tam tikrą atsipalaidavimo būsenos laipsnį, tiesiog šauna į galvą mintis surengti kino vakarą. Ir visai neretai tarp girdėtų, nelauktų ar tiesiog rišliai neišlementų filmų pavadinimų pasigirsta pasiūlymas: „Chebra, gal pažiūrim „Zero“?“ Ir nutinka taip kartą ar du per metus… Jei ne pirmą dalį, tai antrą. Šiandien kino režisierių Emilį Vėlyvį ir jo filmus žino dauguma. Ir ši Lietuvos kino asmenybė nesnaudžia – be jokių stabdymo ženklų „kala geležį“ toliau ir vis kelia kartelę aukštyn! Taigi, pokalbis su Emiliu Vėlyviu.
Pirma mintis, šovusi į galvą išgirdus Aleknos pseudonimą, – freestyle’as. Tai kažkas, užgimęs devintojo dešimtmečio pradžios JAV juodaodžių getų vaikų kultūroje, ir tą kažką į dienos šviesą, arba mainstream‘ą, ištempė baltasis repo karalaitis Eminem. Savo kelią į pripažinimą jis pradėjo kaip freestyle’o repavimo kovų dalyvis.
Praėjusią vasarą važiuojant Dzūkijos link ir nutolus nuo Vilniaus 50 km netyčia pastebėjome iškabą „Sūrininkų namai“. Kas tai? Namai, kuriuose gaminami sūriai? Taip, ir dar daugiau – tai vieta, kurioje susirenka sūrių ir ekologiškų produktų gerbėjai, o juos pasitinka kosmopolitiški sodybos šeimininkai bei gausybė renginių. Tad pasukam iš kelio dėl sūrių?
„Sūrininkų namai“ įsikūrę Valdo ir Rasos sodyboje Dzūkijos kaime – Dargužiuose. Sodybos šeimininkai patys gano avis ir ožkas, jas melžia, gamina sūrius. „Sūrininkų namai“ – tai viešoji įstaiga, kurią įsteigė asociacija „Viva Sol“ trijų žmonių iniciatyva – Valdo ir Rasos, bei kaimyno Audriaus. „Sūrininkų namams“ iš Valdo ir Rasos išnuomota sodyba, kuri vasarą lieka tuščia, nes šeimininkai savo ožkas ir karves gano už 18 km, gyvena jurtoje prie miško, o avis gano Audrius.
Kalbiname Audrių ir domimės, ką „Sūrininkų namai“ pasiūlys antrą savo gyvavimo sezoną.
Kokie renginiai, naujovės „Sūrininkų namuose“ vyks naują sezoną?
Gegužės 14 dieną bus „Sūrininkų namų“ atidarymas „Šparagų ir Ridikų Šokiai“, kurio metu pristatysime sezono renginius. Tai ir Barono Prano vardo Kino teatras (organizuoja „Meno Avilys“), ARTotekos kūrybinės dirbtuvės, keliaujančio virėjo Lino gurmaniška virtuvė, sūrio baras, „Slow Food Vilnius“ organizuojama „Skonio mokykla“ ir kiti renginiai.
Ką veikiate per žiemą? Kaip ruošiatės vasarai?
„Sūrininkų namai“ kol kas atviri tik vasarą. Po keletos metų norėtume, kad jie dirbtų ištisus metus. Na, o žiemą į sodybą iš vasaros ganyklų su karvėmis ir ožkomis sugrįžta jos šeimininkai, sūrininkai Rasa ir Valdas. Per žiemą pasiruošėme naujam „Sūrininkų namų“ sezonui. Kiekvieną sekmadienį Vilniuje, kavinėje „Mano guru“, vyksta „Sūrių turgus“, kuriame galima nusipirkti įvairiausių gamintojų naminių sūrių.
Laikote 15 ožkų ir keletą melžiamų karvių, iš kurių pieno ir gaminate sūrius. Kiek laiko užima visas jas pamelžti? Kas padeda prižiūrėti visą ūkį?
Ožkas ir karves laiko vieni iš „Sūrininkų namų“ organizatorių – Rasa ir Valdas. Jie su gyvuliais ir sūriais dirba po 7 valandas per dieną. „Sūrininkų namuose“ savo gaminiais taip pat prekiauja Audrius (laiko 20 melžiamų avių), Ginta (laiko 4 karves ir 3 ožkas), Lilija su Stasiu (laiko 5 karves). Visi gamintojai dirba patys, darbuotojų nesamdo. Šių ūkininkų principas – pats melžiu, pats gaminu, pats parduodu. Tai žmonės, siekiantys būti profesionaliais sūrininkais, gaminti skanius ir kokybiškus produktus, nuolat besimokantys.
Ar ilgai trunka, kol pagaminate sūrį? Kokie sūriai pas jus populiariausi?
Sūrį pagaminti trunka tris valandas. Sūrio gamybos trukmė priklauso ir nuo sūrio rūšies, ir nuo gamintojo. Gali sūrį pagaminti per valandą, gali per parą, kitą brandini pusę metų ar ilgiau. „Sūrininkų namuose“ šiais metais bus 19 rūšių sūrių iš avies, ožkos ir karvės pieno.
Žinome, kad pas jus galima ir savanoriauti. Kaip galima tapti savanoriu „Sūrininkų namuose“ ir kokia veikla jie užsiima?
Šiemet turėsime bent 6 savanorius. Jie padės Guillermo (naujam namų šeimininkui, – aut.pastaba), prižiūrės aplinką, prisidės prie renginių, kūrybinių dirbtuvių. O svarbiausia – pagyvens kaime, pajus, kuo kvėpuoja ūkininkai ir stengsis, kad kaimas būtų gyvas. O gal ir avį teks pamelžti.
Šiais metais „Sūrininkų namuose“ šeimininkaus Guillermo iš Barselonos. Labai įdomu, kaip jis surado „Sūrininkų namus“ ir ar nesunku iš didelio miesto Barselonos jam persikelti į mažą kaimelį?
Reiktų klausti paties Guillermo. O mes susipažinome Vilniuje, Jaltos restorane, vieno turgelio metu. Jis, jau septyneris metus gyvena Lietuvoje ir labai apsidžiaugė atradęs ūkininkų pagamintų produktų – kiaušinių, daržovių, duonos, o svarbiausia – sūrių. Guillermo labai mėgsta kepti duoną senoviškame pečiuje, yra nuostabus pašnekovas ir dievina kaimą.
Praėjusiais metais „Sūrininkų namuose“ šeimininkavo prancūzai Ervanas ir Eva. Kaip jiems sekėsi? Ar nepasiilgtsa „sūrininkų“ ir ar nežada grįžti kažkada čia vėl grįžti?
Erwanas ir Eva davė impulsą „Sūrininkų namams“. Labai svarbus jų darbas – į lentynėles sudėliota virtuvės veikla. Tikrai reto kruopštumo ir tikslumo žmonės. Šiuo metu jie pėsčiomis keliauja po Afriką, dabar yra Burkina Faso.
Kalbino Rasa Barčaitė
Nuotr. A.Mikonio ir sūrininkų
Antradienį žiniasklaidai Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo iniciatyvos tema „Savivaldybės ir verslo bendri projektai – nauda miestui ir vilniečiams“. Šįkart miesto iniciatyvai „Vilnius – mano namai“ pristatyti 2 miesto gražinimo ir 1 paauglių užimtumo skatinimo projektas.
Greituosius kreditus teikianti bendrovė „Moment Credit“ ir toliau žada tvarkyti aplinką šalia klientų aptarnavimo skyriaus adresu Kalvarijų g. 2. Dalinai įrengtas skveras turėtų tapti jaukia, saugia vieta. Įmonė projekto pradžioje teigia apklaususi praeivių nuomonės. Trys ketvirtadaliai atsakė pasigendantys tvarkingos ir švarios aplinkos, daugiau suoliukų, gėlynų ir žalumos. Likusi dalis pasisakė už grindinio ir laiptų atnaujinimą, aplinkos apsodinimą žemesniais krūmynais ir čia besisukiojančios „publikos iškeldinimą“. Tik kas dvidešimtas tuomet teigęs, esą šioje vietoje nieko netrūksta.
Metų pradžioje bendrovė parengė skvero sutvarkymo planą bei būsimas jo vizualizacijas. Pirmajame etape numatyta sutvarkyti želdinius ir žolynus, antrajame – visą skvero aplinką. Birželį – spalį vykę darbai kainavo 50 000 Lt. Teritorija žolynais ir želdiniais apsodinta padedant „Floralitai“. Antrajame etape planuojami prie aplinkos derantys subtilūs meno akcentai – skulptūra, fontanėlis ir laikrodis. Skverą turėtų apšviesti 3 dideli, 15 stulpelinių ir 7 sieniniai šviestuvai. Numatoma įrengti interneto zoną, spaudos taškus, naują stotelę ir šiukšlių dėžių. Teritoriją, kurioje kiekvieną dieną tenka pabuvoti beveik 32 000 vilniečių, numatoma stebėti vaizdo kameromis.
Pašilaičių seniūnijos teritorijoje ilgą laiką nebuvo dienos centro ar klubo socialiai remtiniems vaikams. Esą arčiausiai buvę tik Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centre veikiantis Šeškinės vaikų dienos centras ir Justiniškių vaikų ir jaunimo klubas. Pagrindine problema įvardinta meno, sporto, kultūrinės veiklos užimtumo stoka paaugliams.
Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Socialinio darbo skyrius šią problemą iš dalies išsprendė radęs partnerį. Pasaže „Pas Juozapą“ veikiantis stalo teniso klubas „Mažoji raketė“ sutiko nemokamai rytais treniruoti 12 vaikų iš nepasiturinčių, socialinės rizikos ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Esą klubas galėtų priimti ir daugiau vaikų, tačiau pamokos „Gabijos gimnazijoje“ vyksta dviem pamainomis, tad dalis vaikų rytais mokosi. Antradienį turėtų įvykti pirmasis klubo ir šešių vaikų tėvų susirinkimas. Tikimasi, kad ši iniciatyva turės įtakos nusikalstamumo prevencijai, vaikų fizinio aktyvumo didinimui, turiningam laisvalaikiui, draugų rato praplėtimui.
Prisijungdamas prie Europos miestų tinklo „Miestai vaikams“, Vilnius dar 2007-aisiais įsipareigojo gerinti vaikų ir šeimų padėtį, skatinti vaikams ir jaunimui draugiškas iniciatyvas.
Pašilaičiuose, netoli Troleibusų žiedo Laisvės pr. esančiame skvere, praėjusią savaitę tarptautinė žiniasklaidos kompanija „Baltic Media Alliance“ (BMA) iniciatyva pasodinta 500 berželių. Esą tokia nauda Vilniui abipusė – mieste sutvarkoma aplinka, o BMA tokią vietą gali pavadinti savo vardu.
Seni geri pavyzdžiai
Verslininkų ir savivaldybės iniciatyva – „Katinas“. Jurgos Ivanauskaitės atminimą jos vardo skvere įamžinusi dekoratyvinė skulptūra pastatyta bendradarbiaujant su bendrove „Lietuvos dujos“.
„Litfarmos vaistinės“ tinklas, bendradarbiaudamas su savivaldybe, socialiai remtiniems vilniečiams skyrė lėšų būtiniausiems vaistams bei slaugos priemonėms įsigyti.
Sostinės vaikus šiemet jau vienuoliktą rugsėjį saugojo „Apsaugok mane“ trikampis, kuris yra platesnės „Lietuvos draudimo“ inicijuotos programos „Saugūs vaikai“ dalis.
Aktorė ir dainininkė Clotilde Solange Rigaud į Lietuvą atvyko prieš septynerius metus ir kaip pati sako, jos mūsų šalis nepaleidžia iki šiol. Vilniuje įsikūrusi prancūzė, čia baigė ne tik muzikinio teatro studijas, bet ir vaidina filmuose, kuria dainas, įvairius projektus bei moko prancūzų kalbos. Šiemetiniuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ C. S. Rigaud nominuota, kaip Metų geriausia antraplanio vaidmens aktorė.
Ką dėvėti vasarą, kad atrodytumėt madingai ir jaustumėtės patogiai? Karščiausias mados pasaulio tendencijas sekančios mados tinklaraštininkės – po „SQUARE“ vardu susibūrusios Sandra Rabašauskaitė, Ieva Ukanytė, Toma Muznikaitė ir Nereta Muzikevičiūtė bei „Luscious style“ autorė Darja Tupčaja ir „Vilnius got fashion“ rašanti Miglė Šimonėlytė – atskleidžia, ko reikia stilingai vasarai.
Aktoriui Tomui Rinkūnui dar nėra trisdešimties, o jam jau priklauso pagrindiniu Lietuvos teatriniu apdovanojimu laikomas Auksinis scenos kryžius už geriausią nepagrindinį vaidmenį. Su pačiu Tomu ir kalbamės apie niekada nesibaigiančią aktorinę brandą, kuriamą vaidmenį įkvepiančius dalykus, ryšį tarp šiandieninio teatro ir žiūrovo, valdžią ir jų tampomas marionetes, teatrinius apdovanojimus ir, žinoma, apie spalio 25–26 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre vėl rodomą spektaklį „Julijus Cezaris“, kuriame aktoriaus sukurtas Kasijaus vaidmuo ir atnešė kryžių.