sportas
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Šiltuoju metų laiku kur kas smagiau sportuoti, tačiau kaip užsiimti fizine veikla, kai lauke spigina saulė? Lietuviai labiau pripratę prie vėsesnio klimato, tad aukšta temperatūra ir netinkamai pasirinkta aktyvi veikla gali sukelti sveikatos problemų. Kokias klaidas dažniausiai daro sportuojantys vasaros metu bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį, pataria „MyHero!“ treneris Alanas Dzeranovas.
Tikriausiai esate matę įvairių lieknėjimui skirtų maisto papildų, treniruoklių reklamą: čia „prieš“ nuotraukoje puikuojasi minkštokas vyrukas, o „po“ – gerokai sutvirtėjęs gražuolis. Asmeninis treneris Andrew Dixon žingsnis po žingsnio pademonstarvo, kaip visiškai elementarūs dalykai fotografijose gali sukurti įkvepiančią pasikeitimo iliuziją. Ir tik per 1 valandą!
Ko gero, ne vienas iš jūsų prie šių metų tikslų priskyrėte punktą „Numesti svorio“ ar „Gyventi sveikiau“. Taip, kartais apgaudinėti save labai paprasta. Tačiau turintiesiems tvirtą valią ima tai ir pavyksta. Nors, tokiems nereikia nei „pirmadienių“, nei „kitų metų“.
Stangrus, riestas užpakaliukas ir tvirtos šlaunys yra daugelio merginų svajonė dėl kurios dažna yra pasirengusi nemažai paprakaituoti. Siūlome išbandyti tikrai nesudėtingą, net fiziškai silpnoms merginoms tinkamą, 30 dienų trunkantį manštos planą.
Aštuntajame dešimtmetyje buvo labai populiarus šūkis „Sportas visiems“, jis puikiai atspindi bėgiojimą – bene demokratiškiausią sporto šaką, kurią mielai propaguoja ir jaunimas, ir garbingo amžiaus senjorai. Norint pradėti bėgioti, nereikia specialios įrangos ar trenerio, nes esate tik jūs ir kelias, todėl apsisprendimas bėgioti priklauso tik nuo jūsų pačių motyvacijos ir tikslų.
Lietuvoje itin populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas diktuoja visuomenei naujas taisykles. Vis daugiau žmonių ima mankštinti, treniruotis, prižiūrėti savo kūną ir mitybą. Tai labai svarbus visuomenės pokytis, kuriuo itin džiaugiasi treneriai ir sveikos gyvensenos ekspertai. Pavasaris – laikas, kuomet sporto klubuose kaip niekad daug žmonių. Daugelis ruošiasi šiltajam sezonui ir nori padailinti savo figūrą, tad ima sportuoti iš anksto. Dažniausiai pirmiausia, kuo reikia pasirūpinti prieš pradedant treniruotis – tinkama sportinė apranga. Pasirodo, nuo tinkamo aprangos priklauso ne tik Jūsų savijauta treniruotės metu, bet ir pasiekti rezultatai.
Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Vasarą bėgiojame, važinėjame dviračiais, žaidžiame lauko žaidimus ir kitaip aktyviai leidžiame laisvalaikį. Tačiau neretai kelių ar alkūnių skausmas apkartina šias pramogas. Ortopedas traumatologas neigia įsigalėjusį stereotipą, kad sąnarių problemos daugiausia kankina tik vyresnio amžiaus žmones ir teigia, kad kiekvienam žmogui skausmas kyla dėl skirtingų ir labai individualių priežasčių, todėl su kaimynais ir giminėmis apie tai pataria nesikonsultuoti – maža tikimybė, kad bus naudos.