sveikata

Sveikatos sutrikimai vasarą gali ne tik sugadinti atostogas
Sveikatos sutrikimai vasarą gali ne tik sugadinti atostogas, bet ir paploninti piniginę

Vasarą visiems norisi mėgautis šiltojo metų laiko teikiamomis galimybėmis, planuoti išvykas, keliones, poilsį gamtoje ir tikrai nesukti galvos dėl sveikatos. Tačiau specialistai perspėja, kad ignoruodami netikėtai užklupusius sveikatos sutrikimus, rizikuojate ne tik prisišaukti rimtesnes bėdas, bet ir kaip reikiant paploninti piniginę.

Ką su maistu darome blogai
Ką su maistu darome blogai, o ką gerai?

Stebuklingos, visiems tinkančios dietos neegzistuoja – visi esame skirtingi. O ir sprendimus dėl savo mitybos priimti gali tik pats žmogus. Kad tie sprendimai būtų teisingi, reikia turėti pakankamai informacijos. O jos, deja, nemažai daliai lietuvių vis dar trūksta. Situaciją pakeisti pasiryžo Guoda Azguridienė, rudenį išleidusi knygą „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“.

Šviežiai spaustos sultys naudingos tik su saiku
Šviežiai spaustos sultys naudingos tik su saiku

Iš vaisių ir daržovių šviežiai išspaustos sultys ar trinti kokteiliai daugeliui žmonių tapo kasdienio maisto raciono dalimi. Šviežias Lietuvoje užaugintų daržovių derlius, soduose sunokę obuoliai, vėlyvos rudens uogos vis dažniau keliauja į šviežių sulčių barų sulčiaspaudes. Tačiau posakis, kas per daug – tas nesveika, galioja ir šiuo atveju.

Dažniausi mitai apie sveiką mitybą: pasitikrinkime
Dažniausi mitai apie sveiką mitybą: pasitikrinkime, ar nesame jų valdomi

Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be tinkamos mitybos. Tačiau dėl to, kas yra sveika mityba, vis dar laužomos ietys ir intensyviai diskutuojama net tarp ekspertų. Žmonės vis dažniau raginami įdėmiau įsižiūrėti į savo lėkščių turinį bei mitybos įpročius, o esant būtinybei – juos koreguoti.

Stangrus užpakaliukas ir tvirtos šlaunys: 30 dienų iššūkis
Stangrus užpakaliukas ir tvirtos šlaunys: 30 dienų iššūkis

Stangrus, riestas užpakaliukas ir tvirtos šlaunys yra daugelio merginų svajonė dėl kurios dažna yra pasirengusi nemažai paprakaituoti. Siūlome išbandyti tikrai nesudėtingą, net fiziškai silpnoms merginoms tinkamą, 30 dienų trunkantį manštos planą.

5 mitai apie veido odos priežiūrą pavasario metu
5 mitai apie veido odos priežiūrą pavasario metu

Nors atšilus orams labiausiai erzina išryškėję žiemos padariniai ant veido: odos sausumas, sudirgimas ir pleiskanojimas, tuo pačiu reikia kovoti su naujais pavojais – pavasario saule. Kiekviena moteris griebiasi visų būtiniausių priemonių odos būklei pagerinti, tačiau ne visuomet teisingų. Gydytoja dermatologė pateikia penkis populiariausius mitus apie veido odos priežiūrą pavasario metu ir pataria, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą pasirodžius skaistesnei saulei.

Mitybos specialistas: baltymai būtini ne tik sportuojantiems (+receptas)
Mitybos specialistas: baltymai būtini ne tik sportuojantiems (+receptas)

Baltymai, kitaip dar vadinami proteinais, sudaro maždaug 20 proc. kūno svorio, be to, trečdalis dienos kalorijų normos turi būti gaunama iš baltymų Nors proteinų nauda dažniausiai asocijuojasi su sportininkais, ši maiste ir papilduose esanti medžiaga būtina įvairiems organizmo atstatymo procesams. Vis dėlto, pasak mitybos specialistų, per didelis proteinų kiekis gali padaryti žalą kepenims, tad sportuojantiems ar besilaikantiems dietos derėtų nepamiršti, kad radikali mityba, kurioje dominuoja vienos rūšies maisto medžiagos nerekomenduojama.

Patarimai norinčioms ilgesnių ir tankesnių blakstienų
Patarimai norinčioms ilgesnių ir tankesnių blakstienų

Kerinčio žvilgsnio paslaptis – tankios ir ilgos blakstienos. Vienos vargsta ieškodamos stebuklingo blakstienų tušo, kitos jas prisiaugina, o trečios renkasi natūralius ir laiko patikrintus receptus. Jeigu nori, kad efektas būtų ilgalaikis, siūlome tau paskutinį variantą. O kad nereikėtų jų ilgai ieškoti, duosime keletą naudingų patarimų.

Būdai išsaugoti savo seksualumą net ir šalčiausią žiemą
Būdai išsaugoti savo seksualumą net ir šalčiausią žiemą

Seksualumas – tai vidinė būsena, o ne dailūs apatiniai, flirtas ar vilionės, skirtos priešingai lyčiai. Seksualumas – tai spinduliuojanti aura, pasitikėjimas savimi ir gera savijauta.

Kaip išsirinkti skanią ir sveikatai naudingą duoną?
Kaip išsirinkti skanią ir sveikatai naudingą duoną?

Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą produktą, todėl dažnas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo produktų gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai, – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.

Graužiantis rėmuo: kaip sumažinti skrandžio rūgštingumą?
Graužiantis rėmuo: kaip sumažinti skrandžio rūgštingumą?

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, lydimas tokių nemalonių simptomų kaip skausmas, sunkumo pojūtis ir nemalonus rūgštumas burnoje dažniausiai pasireiškia suvalgius daug riebaus, aštraus maisto, greitų užkandžių ar perdozavus raudonojo vyno. Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas rekomenduojama nuo kasdienių įpročių.

10 taisyklių apie tai
10 taisyklių apie tai, kaip NEgalima sportuoti

Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.

Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais

Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu

Bėgimas asfaltu

Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio

Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai

Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”

Treniruočių batai

Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis

Sportas be batų

Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”

vanduo

Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu

Prakaitas

Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)

Bėgiojimas ir muzikos klausymasis

Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos

Nusiteikimas sportuoti

Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus

Sportas pavargus

Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…

Būkite sveiki!

Septynios kasdienės nuodėmės: rytinis dušas
Septynios kasdienės nuodėmės: rytinis dušas, 8 valandos miego ir kt.

Nepaneigsime, kad cigaretės, alkoholis, greitas maistas yra kenksmingi žmogaus organizmui. Tačiau tikrai nesusimąstėme apie, atrodo, visai nekaltų, įprastų kasdienių „ritualų“ žalą.

Sveikatos ekspertai Dailymail.co.uk atskleidė septynias kasdien daromas nuodėmes.

Kasdienis dušas ar vonia

Dažnai maudytis duše ar vonioje – nesveika. Ypač naudojant karštą vandenį ir tiems žmonėms, kurių oda sausa. Pasak ekspertų, karštas vandentiekio vanduo ir muilas labai sausina odą, naikina jos apsauginį sluoksnį, tad maudantis kasdien duše netgi gali kilti infekcijos. Tačiau, jei negalite be to gyventi, siūloma praustis naudojant šiltą ar šaltą vandenį ir natūralų muilą, tik jokiu būdu ne dušo želę.

8 valandos miego per parą

Žmogui užtenka miegoti 7 valandas per parą. Jei kasnakt miegui skiriama 8 ar daugiau valandų, jaučiamas didesnis nuovargis. Ekspertų teigimu, geriau dienos metu nusnūsti 15 minučių, bet valanda sutrumpinti savo nakties miegą.

Burnos skalavimas, išsivalius dantis

Gan neįprasta, tačiau išsivalius dantis, nereikėtų vandeniu išskalauti burnos. Vanduo tiesiog sunaikina visą apsaugą, kurią buvo suteikusi dantų pasta. Taip pat nepatariama šlapinti šepetėlio prieš dantų valymą.

Geriausia dantis valyti ne po valgio, o prieš valgį likus pusvalandžiui. O jei norisi tai daryti pavalgius, palaukite taip pat bent pusę valandos.

Sėdėjimas ant klozeto

Atlikti gamtinius reikalus atsisėdus yra kenksminga mūsų žarnynui. Gydytojai pataria tai daryti tupint, o kadangi namie tai sunkiau padaryti, išeitis – po kojomis sėdint ant klozeto pasidėti kelių centimetrų aukščio kaladėlę ar kitą atramą.

Namų ruoša

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tas sutuoktinis, kuris šeimoje prisiima atsakomybę už maisto gaminimą, namų valymą ir pirkinius, kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio. Žalą organizmui daro ne pats darbo krūvis, o stresas, kylantis bandant viską suspėti.

Valant namus naudojamos įvairiausios cheminės priemonės, kurios didina riziką susirgti astma.

Kvėpavimas

Skamba kiek keistai, tačiau neteisingas kvėpavimas mažina darbingumą, energingumą ir šiaip didina tikimybę susirgti plaučių ligomis. Jei kas mūsų paprašytų giliai įkvėpti, išsitiestume ir kvėpdami išpūstume krūtinę. Iš tikro reikėtų kvėpti iš pilvo. Tad kažką veikdami ar tiesiog bandydami nusiraminti turėtume įkvėpti taip, kad pilvas įdubtų, o iškvėpiant išsipūstų. Būtent taip naudojamas visas plaučių turinys.

Poilsis po vakarienės

Normalu, kad, grįžę po darbo dienos, pavakarieniaujate ir leidžiate sau pailsėti su knyga ar televizoriaus pulteliu rankoje. Tačiau tai leidžia suvartotam maistui virsti riebalais. Geriausia būtų pavalgius vakarienę išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti ar užsiimti kita ne itin aktyvia veikla. Nebegalios net taisyklės – valgis iki 18 val. vakaro „neina į kūną“. Jei po vakarienės išeisite trumpam pasivaikščiojimui, ji gali būti ir 20 val. ir 21 val.

Kai charakteris ir nuotaika priklauso nuo maisto
Kai charakteris ir nuotaika priklauso nuo maisto

JAV ir Kanados mokslininkai nustatė, kad dvasinė ir emocinė sveikata priklauso nuo to, kokį maistą vartoja žmogus.