maistas

Kokosų pienas - sveikatai ir originaliems patiekalams (receptai)
Kokosų pienas – sveikatai ir originaliems patiekalams (receptai)

Dar visai neseniai kokosų pienas parduotuvių lentynose visiems atrodė egzotika – prabangos dalykas, kuris neaišku, kam skirtas ir kur bei kaip naudojamas. Šiuolaikinės šeimininkės jau gali drąsiai eksperimentuoti virtuvėje su netradiciniais produktais, išgaudamos vis naujus patiekalų derinius. Kartais užtenka vieno ingrediento, kad dienos meniu būtų kitoks nei įprastai – jo didenybė kokosų pienas.

Dažniausi mitai apie sveiką mitybą: pasitikrinkime
Dažniausi mitai apie sveiką mitybą: pasitikrinkime, ar nesame jų valdomi

Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be tinkamos mitybos. Tačiau dėl to, kas yra sveika mityba, vis dar laužomos ietys ir intensyviai diskutuojama net tarp ekspertų. Žmonės vis dažniau raginami įdėmiau įsižiūrėti į savo lėkščių turinį bei mitybos įpročius, o esant būtinybei – juos koreguoti.

Aplink pasaulį: ką žmonės valgo per dieną? (foto)
Aplink pasaulį: ką žmonės valgo per dieną? (foto)

Geros idėjos paleisti nevalia. Taip matyt nusprendė fotografas Peteris Menzelas, trejus metus keliavęs po pasaulį ir nuotraukose įamžinęs vietinių žmonių valgymo įpročius. Maždaug prieš metus publikavome straipsnį apie jo knygą „The Hungry Planet“, kurioje jis sudėjo nuotraukas su čia užfiksuotomis įvairių šalių šeimomis bei jų savaitės maisto daviniu. Dabar dienos šviesą išvydo naujas jo kūdikis, pavadinimu „What I Eat: Around the World in 80 Diets“. Čia smalsuoliai gali rasti įvairių tautybių bei profesijų atstovus bei jų dienos racioną. P. Manzelas daro prielaidą, jog tai, ką mes valgome, priklauso ne tik nuo mūsų šalies, kilmės, bet ir nuo profesijos. O jų yra pačių įvairiausių…

Maistas gerai nuotaikai ir sveikatai
Maistas gerai nuotaikai ir sveikatai

Ar pastebėjote, kad nedidelis desertas po pietų daro stebuklus? Tiesioginis vadovas nebeatrodo toks reiklus ir pretenzingas, klientai tampa malonesni, mes pasijuntame laimingesni, o gyvenimas tampa gerokai saldesnis visomis prasmėmis. Visa tai lemia tam tikros medžiagos, kurios išsiskiria smegenyse, valgant vienokį ar kitokį maistą. Taigi, ką valgyti, kad būtume sveiki, o mūsų nuotaika – visuomet pakili?

Tradiciniai pusryčiai skirtingose Europos šalyse
Tradiciniai pusryčiai skirtingose Europos šalyse

Išvykus svetur, maistas – viena įdomiausių, labiausiai intriguojančių patirčių. Per jį galima ne tik pažinti šalį, bet ir iki šiol dar neatrastais skoniais ar jų deriniais nustebinti save, o gal net pasisemti įkvėpimo raciono pokyčiams namuose?

Kaip išsirinkti skanią ir sveikatai naudingą duoną?
Kaip išsirinkti skanią ir sveikatai naudingą duoną?

Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą produktą, todėl dažnas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo produktų gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai, – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.

Kuo skiriasi pomidorų padažas ir kečupas?
Kuo skiriasi pomidorų padažas ir kečupas?

Vieniems pomidorų padažas ir kečupas – vienas ir tas pats. Kitiems – du skirtingi gaminiai. Kol dauguma žmonių neranda vieningo atsakymo, kulinarai tikina, kad pomidorų padažas ir kečupas yra lyg pusbroliai – panašūs, tačiau su keletu skirtumų. Kokie jie?

Tinkama mityba – pagal sporto šakas
Tinkama mityba – pagal sporto šakas

Sportininkui svarbu ne tik treniruotis, bet ir taisyklingai maitintis. Mityba veikia organizmą, o kartu ir padidina sportininko galimybes pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taigi, ką galima jiems dėti į skrandį, o ko reikėtų vengti?

Krepšininkams derėtų prisiminti, kad jų maisto racionui labai tinkami angliavandeniai. Jų gausu miltiniuose produktuose, makaronuose, kiaušiniuose. Būtinai nepamirškite ir daržovių, vaisių. Tinkamiausią baltymų kiekį rasite kalakutienoje ir vištienoje. Beje, jei norite išvengti papildomų riebalų, geriausiai valgyti žuvį. Geriausias būdas atsigaivinti yra vanduo. Per dieną būtina išgerti bent 4 litrus. Energijos suteikiančių gėrimų reikėtų vengti – ten tik kofeinas ir cukrus. Riebių kepsnių ir druskos geriausia vengti. Tinkamiausias krepšininkams subalansuotos mitybos santykis – 60-65 proc. angliavandenių, 15-20 proc. riebalų ir 10-15 proc. baltymų. Valgyti geriausia 5-7 kartus per dieną ir nedidelėmis porcijomis.

Dviračių sportas reikalauja labai daug ištvermės, o ilgų distancijų įveikimas duoda didžiulį krūvį ne tik raumenims, bet ir širdžiai bei kraujotakos sistemai. Šiems sportininkams svarbiausi angliavandeniai ir pakankamas baltymų kiekis. Taip pat reikėtų rinktis maistą, kurio sudėtyje mažai riebalų. Jei treniruotė trunka ilgiau nei 60 min., vertėtų pasirūpinti papildoma porcija vaisių ar daržovių bei kitais produktais, kuriuose daug angliavandenių. Rekomenduojama po valandos suvalgyti maisto, kurio sudėtyje yra apie 30-40 gramų angliavandenių, o po to tai kartoti kas pusę valandos. Blogiausias dalykas – kartu neturėti skysčių, kitaip jausite didelį troškulį.

Imtynininkams svarbiausias pusryčių metas. Pavalgius juos organizme mažiau kaupiasi riebalų, o sportininkas gali sudeginti daugiau kalorijų. Geriausia, jei maisto energetinė vertė pasiskirsto taip: 50-60 proc. angliavandenių, 20-30 proc. baltymų ir ne daugiau kaip 30 proc. riebalų. Kaip ir daugumai sportininkų, imtynininkams siūloma maitintis bent 6 kartus per dieną , tačiau paskutinį kąsnį reikėtų suvalgyti likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki varžybų. Taip bus užtikrintas geras virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.

Plaukikų mityboje riebalai daug svarbesni. Nors juos ir reikia „skaičiuoti“, tačiau pernelyg mažas jų kiekis organizme gali labai pakenkti. Valgyti patartina kas 2-3 valandas, nuolat gerti skysčius. Šiems sportininkams rekomenduojama kasdien įsisavinti po 3-6 tūkst. kalorijų. Taip pat nuolat rekomenduojama gerti – ir prieš treniruotę, ir jos metu bei po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo.

Futbolininko pusryčiai neįsivaizduojami be mažo riebumo pieno, jogurto, varškės, blynų, bulvių, vaisių, riestainių, sulčių, kiaušinių baltymų ar bananų. Pietums rekomenduotina žuvis, makaronai, grūdiniai produktai, sriuba ir salotos, o vakarienei – vištiena, „kūda“ mėsa, ryžiai ir daržovės. Nors pavalgyti siūloma ne vėliau kaip valandą iki treniruotės, užkandžiauti reiktų ir treniruočių metu.

Amerikietiškame futbole mitybos poreikius diktuoja pats žaidimas. Būtinų kalorijų kiekį lemia žaidėjo pozicija – gynėjas, saugas ar puolėjas. Per dieną rekomenduojama „įveikti“ 3,3-4,6 tūkst. kalorijų. Maisto energetinė vertė turėtų pasiskirstyti taip: 43 proc. angliavandenių, 40 proc. riebalų, ir 17 proc. baltymų. Futbolininko racione turėtų būti jautiena, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sūris, pienas, jogurtas, riešutų, sojos produktai, ryžiai, makaronai, bulvės ir vaisiai, daržovės.

Visgi kiekvieno sportininko mitybos planą geriausiai gali sudaryti jo treneris, priklausomai nuo treniruočių krūvio, metų laiko ir kitų „paslapčių“.

Parengė Nerijus Drochneris

Alaus etiketas: ko dar nežinojote apie šį gėrimą ir jo patiekimą
Alaus etiketas: ko dar nežinojote apie šį gėrimą ir jo patiekimą

Verčiant iš prancūzų kalbos, etiketas (pranc. etiquette) nusako visuotinai priimtas gero elgesio taisykles, kurios galioja net ir kalbant apie alų. Alaus etiketas – gana naujas terminas lietuvių kalboje, kuris prigijo kartu su augančia alaus kultūra. Pasak aludario ir kvalifikuoto someljė Ričardo Barakūno, išvirti alų – dar ne viskas, didele dalimi gėrimo kokybę nulemia jo patiekimas.

Ar galima gyventi be druskos?
Ar galima gyventi be druskos?

Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būt nuolat papildomos.
Per didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį, sukelti širdies ligas. Vartojant daug druskos turintį maistą, padidėja rizika susirgti inkstų ligomis, osteoporoze, skrandžio vėžiu. Nustatyta, kad vartojant mažai druskos turintį maistą, sumažėtų žmonių, kuriems reikalingas gydymas nuo aukšto kraujo spaudimo bei mirčių nuo širdies ligų skaičius.

Ką daryti
Ką daryti, kad nesinorėtų valgyti?

Kaip įveikti apetitą, nepuolanta kas keliolika minučių užkandžiauti sumuštinukais, saldainiukais ar tiesiog vaisiais? Mes tau atskleisime keletą būdų, kaip apgauti savo organizmą ir išvengti rizikos užsiauginti papildomo svorio.

Rudens karalienės – daržovės. Ką pasigaminti? (+receptai)
Rudens karalienės – daržovės. Ką pasigaminti? (+receptai)

Ruduo – metas, kuomet norisi ne tik keisti savo mitybos įpročius, bet ir sočiau pavalgyti. O, kad maistas nesukeltų „tingulio“ , o atvirkščiai – skatintų veikti, rinkitės lengvesnius daržovių patiekalus. Tad ką gi pasigaminti šaltą rudenį?

Keraminės lauko kepsninės – naujoviškas maisto ruošimo standartas Lietuvoje
Keraminės lauko kepsninės – naujoviškas maisto ruošimo standartas Lietuvoje

Šiuolaikinių taip vadinamo „kiaušinio“ formos keraminių lauko kepsninių pardavimai jau spėjo išaugti ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Dėl savo naudojimo paprastumo ir iš maisto išgaunamo sultingumo išpopuliarėjusias kepsnines šiandien galima įsigyti beveik bet kurioje didesnėje prekybos vietoje. Tačiau augantys šių kepsninių pardavimai Baltijos regione ir didėjantys vartotojų reikalavimai maisto gamybai verčia stengtis keraminių grilinių gamintojus ne tik tobulinti savo produkciją, bet ir kaskart pasiūlyti rinkai kažką naujo, geresnio ir išskirtinio. Tad kas iš tikrųjų lėmė tokį stulbinantį lauko kepsninių populiarumo šuolį? Kaip šiandieninėje konkurencinėje kovoje iš pažiūros paprastiems produktams pavyksta išsiskirti ir sulaukti tokio dėmesio? Pažvelkime, kas paskatino lauko grilinių populiarumo augimą Lietuvoje ir kuo jos ypatingos.

Netinkamai maitindamiesi
Netinkamai maitindamiesi, maisto papildų neišvengsite

Nuomonių apie maisto papildus esti įvairių. Dažnas mano, kad jų vartojimas neefektyvus, nebūtinas, o nauda – ne visada pagrįsta.