fotografija
Šiuo metu gana madingas reiškinys – sužadėtuvių fotosesijos, kurios dažniausiai būna pompastiškos, saldžiai romantiškos, o kai kurios ir neskoningos. Vis tik, pasitaiko porų, kurios ryžtasi pasipriešinti tendencijoms ir dar jas šiek tiek paironizuoti. Vieni iš jų – pora iš San Francisco Casey Grim ir Adamas McLaughlinas, kurie savo sužadėtuvių proga nusprendė pasilinksminti patys ir palinksminti savo draugus bei šeimos narius. Sužadėtiniai nusprendė įamžinti savo meilę neįprastos fotosesijos metu. Naudodami fotografijoje dažnai pasitaikančias „klišes“ pora kartu parodijavo banalias, dažnai pasikartojančias pozas. Nors nuotraukose jie nufotografuoti atskirai, tačiau fotografijų koliažai kuo puikiausiai iliustruoja jų vienas kitam deklaruojamą meilę, tarpusavio ryšį, panašų humoro jausmą ir suderinamumą. Smagus prisiminimas ateičiai.
XIX amžiuje vaikų fotografija buvo ypač sudėtingas uždavinys: skirtingai nei dabar, kai fotografijai pagauti pakanka keleto sekundžių, anuomet labai sunku būdavo priversti vaikus nejudėti ne vieną minutę.
Kur atsiduria princesės iš pasakų su laiminga pabaiga, ir kas būtų, jei pabaigos nebūtų?.. Retorinis klausimas, į kurį galima būtų atsakyti tik pasitelkus lakią vaizduotę. Romantiškos pasakų istorijos dažniausiai baigiasi laimingai, gal dėl to ir baigiasi, nes tolimesnis gyvenimas tėra tai, ką galime pamatyti kasdienybėje, su ją lydinčia rutina, kuri neegzistuoja tik tol, kol tęsiasi pasaka. Nemažai panašumų galima pamatyti ir realiose meilės istorijose – pradžia intriguoja, jaudina, suteikia laimės pojūtį. Vėliau, vadinamoji laiminga pabaiga, kuri dažniausiai akomponuojama vestuvių varpų skambesiu, tėra kasdienybės, rutinos, gyvenimiškų rūpesčių pradžia.
Jei kada teko bandyti sukurti gražią panoraminę nuotrauką, turbūt pastebėjote, jog tam reikia susikaupimo ir gana statiško vaizdo. Visgi bandant įamžinti judančius objektus irgi šis tas įdomaus išeina. Ypač, jei jums patinka kadruose užfiksuoti dvigalves, trikojes pabaisas ar, sakykime, savarankišką gyvenimą pradėjusias kojas, kurios nusprendė pasisupti ant sūpynių. Taigi, jūsų dėmesiui – linksmos panoramunių nuotraukų nesėkmės!
Kai kurie dalykai, kurie praeityje buvo norma, dabar atrodo ne tik šiurpinantys, bet ir telpa į „iškrypimo“ sąvoką. Taip, šįkart kalbame apie pomirtinę fotografiją, itin populiaruą XIX amžiaus viduryje.
Fotografijos menas išties visagalis. Tai puikiai iliustruoja šios mūsų šalies grožį perteikiančios nuotraukos. Iš kai kurių fotografijų tikrai sunku atpažinti, kad tai gimtoji šalis. Pasigrožėkime. Ar visas vietas esate aplankę?
Mielosios, ar kartais nepagalvojate, jog, bėgant metams, vis labiau ir labiau pradedate priminti savo mamą: tiek elgesiu, tiek išvaizda? Tai pabandė užfiksuoti fotografas Steve’as Anchellis, sukuręs projektą „Mothers/doughters“.
27-erių kroatas Ino Zeljakas sugalvojo atlikti eksperimentą, įrodantį, kad žmonės vieni kitus traukia pagal panašius veido bruožus.
Lobių ieškojimas negyvenamoje saloje, nardymas iš valties į jūrą, dienų skaičiavimas kalėjime – tokius potyrius kūrybingi tėvai dovanojo savo mažyliui. Amerikiečių fotografų Elftimie pora pradėjo įamžinti savo sūnelį Serbaną, kai jis šiame pasaulyje tebuvo penkias dienas. Kažkuriam iš sutuoktinių toptelėjo mintis savo pirmagimį fotografuoti paguldžius ant mokyklinės lentos – taip prasidėjo nepakartojami mažylio nuotykiai.
Fotografas Lalage Snow sugalvojo įamžinti į Afganistaną dislokuotų kareivių nuotraukas. Kad būtų įdomiau jis sukūrė triptikus, vaizduojančius, kaip karas keičia žmogų. Jo nuotraukų ciklas „Mes nesame mirę“ sudarytas iš kareivių nuotraukų prieš karą, per jį ir po jo.