Search Results for: "įdomios istorijos"
Spalio 27-ąją, minint Vytauto Didžiojo 580-ąsias mirties metines, Trakų istorijos muziejus kviečia į tradicinį viešą renginį jam atminti. Muziejus pristatys naują knygą „Vytautas Didysis ir jo epocha“, o istorikas dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir „dingusios“ karūnos reikšmės“.
„Renginius Vytautui Didžiajam atminti organizuojame nuo Nepriklausomybės atgavimo: iš pradžių pranešimus rengėme patys, o nuo 2000-ųjų pasitelkėme istorikus – sako Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Kad per renginius pateikiama informacija būtų prieinama visiems besidomintiems Lietuvos istorija, pranešimus ir pagal juos parengtus straipsnius nutarėme išleisti atskiru rinkiniu.“
Anot B. Balčytienės, skaitytojai 200 vnt. tiražu išleistoje knygoje ras daug įdomios informacijos, kuri nėra išsamiau aptariama populiarioje literatūroje ar istorijos vadovėliuose. Rinkinyje publikuojamas archeologo dr. Albino Kuncevičiaus straipsnis apie Senuosius Trakus – Vytauto Didžiojo tėviškę, Tomo Baranausko interpretacijos, kodėl Vytautą vadiname Didžiuoju. Leidinyje daug dėmesio skiriama valdovo dvarui aprašyti: jo struktūrą ir kasdienybę analizuoja dr. Rimvydas Petrauskas, o užkulisius bei gyvenseną aptaria dr. Rūta Čapaitė. Kostiumo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nagrinėja dr. Rūta Guzevičiūtė, dvasinio paveldo klodus ir jo pėdsakus legendose – etnologė Gražina Kadžytė. Apie kunigaikščio insignijas ir Vilniaus Katedroje rastą žiedą rašo archeologas dr. Eugenijus Svetikas, Vytautą ne kaip politiką, o kaip paprastą žmogų aprašo Inga Baranauskienė, jo įvaizdį vertina dr. Giedrė Mickūnaitė.
„Renginių temas parenkame pagal tai, kokie klausimai labiausiai domina mūsų lankytojus, o tada ieškome mokslininko, galinčio į juos atsakyti. Kur dingo iš Niurnbergo siųsta karūna Vytautui Didžiajam karūnuoti, neretai klausia ir mokiniai, ir suaugusieji“, – sako B. Balčytienė, komentuodama šiemetės temos pasirinkimą.
Renginyje skambės viduramžių muzika, kurią gotikine arfa ir išilgine fleita atliks Bazelio muzikos akademijos Senosios muzikos instituto absolventė Ieva Baublytė.
Jei Gardneris gyventų Žemėje, jis būtų paprastas 16-metis vaikinas, niekuo nesiskiriantis nuo bendraamžių. Tačiau Gardneris yra pirmasis žmonijos atstovas, gimęs Marse. Jo mama, su kitais astronautais išsikrisdama į raudonąją planetą, buvo nėščia, nors nė pati to dar nežinojo. Jai mirus, Gardnerį užaugino kiti ekspedicijos dalyviai. Vaikinas apie Žemę žino tik iš pasakojimų, knygų ir filmų. Trokšdamas sužinoti daugiau, jis užmezga ryšį su savo bendraamže iš Kolorado valstijos – Tulsa. Tai – dalis intriguojančios, jaunimo itin laukiamos dramos „Tūkstančiai mylių iki tavęs“, scenarijaus.
Legendinis režisierius Woody Allenas šių metų Kanų filmų festivalyje pristatė naujausią savo darbą „Aukštuomenės klubas“ ir sulaukė daugybės komplimentų. O kaip gi – ten kasmet renkasi didžiausi jo gerbėjai. Neįmanoma nepminėti ir žvaigždžių, kurias šis garsus kino kūrėjas pakvietė filmuotis: romantinėje komedijoje pamatysime Steve’ą Carellį, Jesse Eisenbergą, Kristen Stewart, Blake Lively ir kitus. Tiesa, juostoje turėjo vaidinti ir Bruce’as Willisas, tačiau W. Allenas iš komandos jį nusprendė išmesti.
Blynai. Vien nuo šio žodžio paminėjimo daugeliui žmonių sužimba akys. Šis patiekalas yra namų jaukumo sinonimas, nesvarbu ar juos valgysite ryte įsispyrę į šlepetes, ar mėgausitės jais vakarieniaudami su klegančiais draugais. Blynai vis tiek išliks universaliausiu maistu, užtikrinančiu gerą savijautą.
Vaikų knygų leidykla „Nieko rimto“, šį mėnesį išleidusi trečiąją serijos „Aš skaitau!“ knygą, bando įrodyti, kad įtvirtinti skaitymo įgūdžius kuo puikiausiai gali padėti ir ragana.
Kurtas Cobainas, Jackas Kerouakcas, Williamas S. Burroughsas, Artūras Barysas–Baras – žmonės, kurių biografijos lydėjo šiemet. Pastarasis menininkas, kuriam ir skirtas šis straipsnis, kartą „Šiaurės Atėnams“ apie jam skirtą knygą pasakė: „…paimi ją į rankas, išvarva iš jos visas alkoholis ir skaityti neverta.“ Taip, daugumos kūrėjų, kuriais beprotiškai žavimės, gyvenimai neatsiejami nuo svaigalų. Dažnai juos ir užbaigiantys, o tas purvas vėliau heroizuojamas, sudvasinamas, išaukštinamas…
Šeštadienį legendinis „Lietuvos” kino teatras trumpam vėl atvėrė savo duris. Progą tam sukūrė bohemiečiai, čia pristatę naujausią savo darbą – tik prieš porą mėnesių debiutavusią elektroninę operą XYZ. Norinčių pamaloninti tiek ausis, tiek akis netrūko, todėl „Lietuva” buvo sausakimša.
Įminti mįslę, kaip suderinti vaizdą ir garsą buvo visų pirmųjų kinematografų svajonė, tačiau iki pat trečiojo dešimtmečio pabaigos kinas neprabilo. Trisdešimt metų filmus lydėjo gyva muzika, minimalūs garso efektai ir aiškinamieji pasakojimai, o šiuolaikinių subtitrų prototipais buvo laikomi teksto įterpiniai, atsirandantys tarp skirtingų filmo scenų.
Senas posakis byloja: „Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi“. Kalbant apie poros butą, bendras gyvenimas gali priklausyti ne tik nuo tarpusavio santykių, bet ir nuo to, kokius jausmus kelia aplinka, kurioje vyksta gyvenimas bei atsiranda nauji prisiminimai.
Iš karto pranešame blogąją žinią – video medžiagos visgi neturime, tačiau istorijos, kaip, kiek ir kodėl šie žmonės patiria didelį malonumą, iš tiesų neįprastos ir įdomios. Taigi, jūsų dėmesiui – 5 labiausiai neįtikėtini orgazmai.