Search Results for: "šešėliai"
Nors sakoma, jog šešėlio neturi tik vampyrai ir galbūt dar keletas būtybių, jie nebūtinai atspindi tikrovę, o, kaip paiškėjo peržvelgus šias nuotraukas, kartais sukuria ir visai nebūtų, juokingų ir netgi nešvankių situacijų: gatvę nukloja vyriškais pasidižiavimais arba uždeda rankas ten, „kur nereikia“. Jūsų dėmesiui – šešėliai, kurių neturėjo būti. Kviečiame peržvelgti ir pirmąją dalį!
Nors sakoma, jog šešėlio neturi tik vampyrai ir galbūt dar keletas būtybių, jie nebūtinai atspindi tikrovę, o, kaip paiškėjo peržvelgus šias nuotraukas, kartais sukuria ir visai nebūtų, juokingų ir netgi nešvankių situacijų: praeivius paverčia aistringais įsimylėjėliais, gatvę nukloja vyriškais pasidižiavimais arba uždeda rankas ten, „kur nereikia“. Jūsų dėmesiui – šešėliai, kurių neturėjo būti.
Kaip galima šiukšles paversti įspūdingais meno kūriniais? Šiuolaikinio meno kūrėjai dažnai naudoja įvairias neįprastas priemones kūrybai, dažnai tai būna įvairūs panaudoti daiktai, antrinės žaliavos ar paprasčiausia krūva šiukšlių. Vokiečių menininkas Diet Wiegman savo kūryboje nesiekia didelės išliekamosios vertės – jis žaidžia šešėlių teatrą, jame atkurdamas klasikinius meno kūrinius ir kitus jį dominančius objektus, tarp kurių atsidūrė ir mėnulio eisenoje sustingęs Michaelis Jacksonas, ir žymioji Dovydo statula, Milo Venera ir kt.
Kai kuriose pasaulio šalyse (pvz. Kanadoje), kur šalnos susiformavusios po giedru dangumi, pakilus saulei dažnai ant žemės pasilieka vadinamieji šalčio šešėliai. Taip nutinka dėl to, kad saulė gana greitai nutirpdo šalnos apraiškas, o šešėlyje esančios šaltuko paklodės palieka savo antspaudus. Tokius gamtos reiškinius sąlygoja ir ramus, nevėjuotas klimatas – taip saulė kiekvieną rytą gali pademonstruoti savo meninius sugebėjimus, „piešdama“ šalčio šešėlius ant žemės.
Ispanų fotografas Pol Úbeda Hervàs iš Barselonos sukūrė magišką fotografijų seriją pavadinimu „I’m Not There“ („Manęs čia nėra“). Iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į šias nuotraukas galima pastebėti tik žmogaus šešėlį ir tik vėliau suvoki, kad šešėlis neturi savo „šeimininko“ – likę tik jo batai. Sukurti tokią neįprastą fotografijų seriją menininką pastūmėjo filosofinis žvilgsnis į pasaulį, o tiksliau, pamąstymai apie žmogaus, prisidengusio beveidžiu šešėliu, gyvenimą. Šios Pol’o fotomanipuliacijos kiekvienam gali priminti apie gyvenimo momentą, kada užklumpi save visiškai netikėtoje situacijoje, kai, atrodo, kad visiškai neatpažįsti savęs.
Moterys jau nuo seniausių laikų prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip tapti gražesnėmis ir patrauklesnėmis. Kai kurie iš jų būdavo itin pavojingi sveikatai, skausmingi ir reikalaujantis ištvermės. Jei vyrai būtų sužinoję tikrąją grožio kainą su visomis smulkmenomis, tikriausiai neliktų itin sužavėti savo damomis.
Pristatome senovėje populiarias procedūras, kurios, ko gero, ir lėmė frazės „Grožis reikalauja aukų“ atsiradimą.
Krokodilų išmatų vonia
Senovės Graikijoje buvo tikima, kad krokodilų išmatos turi odos senėjimo procesą stabdančių savybių. Taigi tos moterys, kurioms itin rūpėjo jų jauna graži oda, mirkdavo šiltose krokodilų išmatų ir purvo voniose.
Plaukų dažai iš karvės kraujo
Plaukų dažymas – modernios moters bruožas, tačiau jau senovės Irane moterys tai darydavo. Dažai tada būdavo gaminami iš chna ir juodos karvės kraujo. Taip plaukus jos ne tik tamsindavo, bet ir gerindavo jų būklę. Iraniečiai tikėdavo, kad kraujas lemia juodą karvės spalvą, tad taip pat veikia ir žmogaus plaukus.
Veido pudra iš paukščių išmatų
Pirmosios Japonijos geišos naudodavo veido balinimo pudrą iš ryžių miltų ir paukščių išmatų. Žinoma, ja tepdavosi ir nosies šnerves, akių vokus bei lūpas.
Perukai, sukeliantis kraujavimą iš nosies
Anglijos moterys iki šiol garsėja keistomis grožio rutinomis. Viena tokių – karalienės Elžbietos epochoje nešioti raudonos spalvos perukai. Jie buvo itin madingi, nepaisant jų kenksmingumo sveikatai. Raudona spalva būdavo išgaunama naudojant miltelius iš sieros ir dygminų žiedlapių. Šis mišinys sukeldavo galvos skausmą, pykinimą ir dažnai kraujavimą iš nosies.
Nuodingi akių šešėliai
Senovės Egipte apsinuodijimas sunkiaisiais metalais būdavo įprastas dalykas. Čia vyrai ir moterys beveik kasdien savo akis dažydavosi mišiniu iš tamsiai pilko švino. Žalią spalvą išgaudavo iš vario rūdos. Tačiau pastarasis „kosmetinis“ ingredientas buvo iš dalies ir naudingas dėl didelio antimikrobinio aktyvumo, nes apsaugodavo nuo įvairių infekcinių ligų ir vabzdžių įgėlimų.
Itin nuodingo cheminio elemento arseno pudra
Viduramžiais Europoje moterys savo veidą balindavo itin nuodinga pudra iš arseno, švino rūdos ir kitų cheminių elementų.
Dantų balinimas šlapimu
Apie dantų priežiūrą senovėje duomenų beveik nėra, tačiau rastas vienas šaltinis, teigiantis, kad romėnai tam naudodavo šlapimą. Keisčiausia, kad ne savo tautos, o portugalų. Romėnai tikėjo, jog portugalų šlapimas turi daugiau dantų priežiūrai reikalingų savybių – skalaujant juo burną naikinami mikrobai, slopinamas dantenų uždegimas.
Turbūt visą savo gyvenimą moterų giminė išliks dėkinga tiems, kas išrado dekoratyvinę kosmetiką. Juk ne viena turime probleminių veido vietų, kurias norime paslėpti, ir, atvirkščiai, išskirtinių ir unikalių, kurias norime išryškinti.
Rudeniški vėjai ir lietus į makiažą įpučia ne tik naujų spalvų, bet ir noro užmaskuoti dėl oro sąlygų ir metų laiko atsirandančius netobulumus. Vienas jų – akių nuovargis ir paraudimas, atsiradęs nuo gūsingo vėjo, didesnio darbo krūvio rudenį bei greičiau užslenkančios tamsos.
Turbūt pastebėjote, jog vienos spalvos jums tinka labiau nei kitos. Jaučiatės pasiklydusios spalvų paletėje? Jei vis dar nesuradote savo spalvų, šie patarimai kaip tik jums.
Iš viso Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Tarp tokių autentiškų erdvių – ir daugiau nei 100-metį menantis Ilzenbergo dvaro parkas, naujai apželdintas itin netikėtu būdu – pagal 10 skirtingų emocijų.