Search Results for: "šokio spektakliai"
Belgas Wimas Vandekeybusas ir jo trupė „Ultima Vez“, Danijos šokio teatras su Timu Rushtonu priešaky ir prancūzų hiphopo šokio trupė „Compagnie Malka“ – trys užsienio grandai, kuriais džiaugiasi ir didžiuojasi šiųmetis, gegužės 9–15 d. vyksiantis, tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.
Gegužės 9-15 d. Vilnius vėl pasiners į šokio sūkurį. 18-asis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ žiūrovams pristatys pasaulines ir labai lauktas šiuolaikinio šokio žvaigždes, užsienyje gyvenančių ir kuriančių lietuvių choreografų bei šokėjų darbus, Auksinių scenos kryžių laureatų ir Lietuvos trupėse gimusius spektaklius.
Rugsėjo 27-30 dienomis Kauno ir miesto svečių dėmesį okupuos šiuolaikinio šokio mūza – tarptautinis šokio festivalis AURA’22. Šiemet pagrindinėse miesto scenose festivalis publikai pristatys choreografus ir trupes iš Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, Austrijos, Portugalijos bei bendrą lietuvių ir olandų projektą.
„Judantys taikiniai“ – spektaklis apie žmonių tarpusavio santykius. „Kam iš tikrųjų užmezgame tarpusavio ryšius, siekiame dėmesio, prielankumo, meilės? O gal vienas kito taikiklyje dažniausiai atsiduriame viso labo tik kaip objektai, įrankiai trokštamam, egoistiniam tikslui pasiekti?“, – klausia spektaklio kūrėjai.
Gruodžio 7-9 dienomis Menų spaustuvėje šiuolaikinio šokio gerbėjai turės puikią progą sugriauti stereotipus apie šią scenos menų rūšį. Kinetinio teatro iš Maskvos spektakliai „Senė“ ir „Departure“ įrodys, kad šiuolaikinis šokis gali būti ne tik labai giliamintis ir abstraktus vyksmas tamsioje scenoje tamsiais drabužiais, bet ir kupinas humoro ir labai netikėtų išraiškos priemonių.
Gruodžio 7 ir 8 dienomis 19 val. rodoma „Senė“ pagal Rusijos absurdo klasiką Daniilą Charmsą – kelių paveikslų, veiksmų, dimensijų, komiksų ir lindihopo spektaklis.
Spektaklio autorius Saša Pepeliajevas tokį pavadinimą savo kūriniui davė ne tam, kad viskas skambėtų kuo keisčiau ir „mandriau“. Tiesiog tai yra tiksli nuoroda žiūrovui, ko šiam tikėtis scenoje: čia yra ir animacijos, ir filmavimo on-line režimu, ir kitokių interaktyvių technologijų sprendimų. Bet visų svarbiausia šiame spektaklyje – šokis.
Spektaklį įkvėpė nemirtinga D. Charmso „Senė“, palikusi gilų pėdsaką naujausioje Lietuvos teatro istorijoje per 1992 m. sukurtą Oskaro Koršunovo spektaklį.
Gruodžio 9 dieną Menų spaustuvės Kišeninėje salėje pristatomas spektaklis „Departure“ – Sašos Pepeliajevo solo vaidinimas, kuriame šokis derinamas su interaktyviomis technologijomis ir animacija. „Departure“ tęsia ankstesniųjų choreografo darbų („Hamleto“, „Margaritos ir Meistro“, „Senės“, „Sigmund & Freud”, „Much Cokotuch“) atradimus – interaktyvių technologijų naudojimą, spektaklio kūrimą čia ir dabar.
Pavadinimas („Departure“ – lietuviškai gali reikšti įvairias sąvokas: išvykimas, išskridimas, išplaukimas, išėjimas, pasitraukimas, pradinis taškas, naujas dalykas, nukrypimas, nesilaikymas; kūrėjai turi omeny visas šias reikšmes, dėl to angliško pavadinimo neverčia jokioje šalyje) reiškia tiek fizinį vietos pakeitimą, tiek sąmonės kovą su perdėm organizuota tikrove.
Choreografas ir režisierius Saša (Aleksandras) Pepeliajevas baigė chemijos ir režisūros studijas. Jau daug metų jis nuosekliai dirba, ieškodamas šiuolaikinio šokio ir kitų raiškos priemonių sąskambių. S. Pepeliajevo Rusijos ar kitų šalių teatrams kurti spektakliai pristatyti daugybėje festivalių Rusijoje, įvairiose Europos šalyse, JAV, Izraelyje. Už inovatyvią kūrybą Saša Pepeliajevas yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Nuo 1998 m. jis intensyviai dėsto ir veda meistriškumo pamokas įvairiuose šokio ir teatro centruose Rusijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Kenijoje, Tanzanijoje, JAV, Egipte ir Estijoje. Nuo 2006 metų choreografas pradėjo kūrybiškai sieti šokį ir interaktyvias medijas, spektakliuose naudoti kompiuterių galimybes.
Lietuvos žiūrovai jau ne kartą turėjo galimybę susipažinti su Sašos Pepeliajevo kūryba. Jis su vienu ar kitu savo spektakliu yra ne kartą viešėjęs festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. O 2008 m. tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pristatė A. Pepeliajevo spektaklį „Hamletai“, pastatytą Talino Von Krahlio teatre.
Po gruodžio 7 dienos spektaklio „Senė“ vyks S. Pepeliajevo ir jo artistų susitikimas su žiūrovais.
Kinetinis teatras ne tik rodys spektaklius, bet ir dalysis savo meistriškumu su Lietuvos scenos profesionalais ir studentais gruodžio 4 ir 5 dienomis. S. Pepeliajevas video ir scenos menų kūrėjams dėstys interaktyvaus video šokio teatre tiesas, o viena pagrindinių Kinetinio teatro artisčių Tatjana Gordejeva lietuvių šokio ir teatro profesionalams siūlo performanso praktikos laboratoriją. Beje, T. Gordejeva – buvusi Kremliaus baleto solistė, perėjusi į šiuolaikinio šokio „stovyklą“ ir šiuo metu ten pat viliojanti A. Vaganovos baleto akademijos auklėtinius.
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.
Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią choreografiją apdovanotas Vyčio Jankausko šokio spektaklis „Budėjimai“ vėl bus rodomas Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Spektaklio tema – dvasinio būdravimo būsena. Kaip ir kituose V. Jankausko darbuose, „Budėjimuose“ dominuoja grynojo šokio raiška, kurią choreografas papildo naujais stilistiniais bei emociniais atspalviais. Ypatingą dėmesį formai skiriantis menininkas teigia, jog „Budėjimuose“ galima įžvelgti besikartojantį tikėjimo, nusivylimo, išsižadėjimo ir sugrįžimo prie pasirinkto tikslo ciklą. Asociatyvia judesio plastika scenoje įkūnijamos žmogaus dvasinės transformacijos ir jo pastangos užčiuopti supančio pasaulio kaitą.
Istorijų ir vietų, kur tinka jas pasakoti, būna įvairių. Naktis palapinėje ir „siaubiakiškos“ pasakos apie šaltas rankas ir išplėštas širdis, būtinai pasibaigiančios klyksmais. Širdį draskančios istorijos apie prarastą meilę traukinio restorane ar lėktuve, kuomet kaip tik ir atrandi naują meilę ir būsimos istorijos veikėją. Jos būna trumpos kaip anekdotas arba begalinės kaip Šachrazados pasakos.
Istorijos mus turtina, jos padeda aptvarkyti ar surikiuoti savo gyvenimą, istorijos net maitina – jų pasakotojai Lotynų Amerikoje uždirba daugiau už teatro aktorius. Mes dar neturime tokios tradicijos, bet nereiškia, kad nepasakojame savo istorijų.
Todėl Menų spaustuvė kultūrinės nemigos naktį – Kultūros naktį – rengia pirmąjį „Istorijų iš rūsio“ vakarą. Jis įvyks birželio 18 d. Menų spaustuvės rūsyje nuo 21 valandos. Mes netikime, kad jūs neturite gerų istorijų, ištikusių jus gyvenime ar sapnuose, sugalvotų ar parašytų draugams elektroniniais laiškais, interneto bloguose ar „feisbuke“.
Kodėl to nepapasakojus gyvai? Negi manote, kad tai nebus įdomu? Gera istorija nebūtinai turi būti išleista solidžia knyga, atspausdinta žurnale ar gavusi kūrybinį prizą. Gera istorija iš tiesų skirta pasidalinti su kitais savo (sugalvotais) džiaugsmais ar skausmu.
O ar istorija sudomins kitus – nuspręs patys klausytojai. Tai bus interaktyvi akcija: kiekvienas dalyvis turės papasakoti savo istoriją per 5 minutes. Po 3 minučių žiūrovai galės balsuoti, ar ją tęsti toliau. Pagal žiūrovų reakciją išrinksime ir įdomiausią istoriją.
Konkurso nugalėtojas gaus Menų spaustuvės prizą – kvietimus į naujojo sezono renginius, taip pat ir į rugpjūčio pabaigoje vyksiantį Naujojo cirko savaitgalį. Vėlesnės pasekmės yra nenuspėjamos – ar tai bus kvietimas rašyti scenarijų Steveno Spielbergo (na gerai, Woody Alleno) filmui, ar tobulinti jį kaip pjesę Londono „Royal Court“ teatre.
Norintieji papasakoti savo istorijas prašomi užsiregistruoti el.paštu [email protected] ir atsiųsti trumpą savo istorijos aprašą su vardu ir pavarde: tai reikalinga kaip dokumentas, saugantis pasakotojo autorines teises nuo Holivudo agentų bei visų Lietuvos teatrų piratų. Jei agentai jums nerūpi – pakanka parašyti tik vardą ir pavardę. Neribojamas nei amžius, nei lytis, nei išsilavinimas.
Registracija vyksta iki birželio 16 d.
Nebūkite egoistai – pasidalykite savo istorijomis su kitais!
Menų spaustuvė bus atvira visą Kultūros naktį nuo 19 valandos – be istorijų pasakojimo konkurso, čia bus rodomi teatro ir šokio spektakliai („Sparnuotasis Matas“, „Šventė“), kieme, likus valandai iki vidurnakčio, pamatysite muzikinio audio vizualinio spektaklio „Mano miestas“ premjerą, naują dieną taip pat kieme pradės Benas Šarka su judesio spektakliu „Skylės ir dulkės“. Šiuolaikinio šokio mėgėjai žiūrės specialiai sudarytą spektaklio vaizdo įrašų programą, Vidas Bareikis surengs solinį koncertą „Klounai irgi kartais verkia“. Beje: į šį kamerinį renginį būtina registracija el. paštu [email protected].
Jau septintą kartą šiuolaikinio meno ir muzikos gerbėjų pamėgtas festivalis „Verpetai“ kviečia į Dzūkijos sostinę Varėną. Paskutinį rudens savaitgalį, lapkričio 25-27 dienomis, Varėnos kultūros centre viešės šiuolaikinio teatro ir šokio spektakliai, eksperimentinė paroda, kino peržiūra, o festivalio kulminacija šeštadienio vakarą taps „Verpetus“ išgarsinęs alternatyvios muzikos koncertas, kuriame šiemet gros italų neo-cabaret muzikos žvaigždės „Spiritual Front“, lietuvių grupės „Vilkduja“, „Siela“, „Donis“ ir kiti originalūs atlikėjai.
„Per šešerius gyvavimo metus, festivalis „Verpetai“ tapo išskirtine Dainavos regiono tradicija. Šis renginys garsindamas nedidelį, nuoširdžių dzūkų miestelį Varėną, jau lygiuojasi su garsiąja rajono „Grybų švente“. Septintasis kartas ir tapimas šiuolaikinio meno festivaliu, yra lyg naujas atskaitos taškas „Verpetams“, – sako renginio sumanytojas, Varėnos kultūros centro direktorės pavaduotojas Marius Galinis. – Kiekvieną kartą apmąstydami festivalio programą, nesikukliname vis didesnių
ambicijų ir negailime pastangų pasikviesti įspūdingus svečius. Tad ypatingai džiaugiamės šiais metais galėdami Varėnoje pristatyti tokio aukšto lygio kūrėjus iš Lietuvos, Ispanijos ir Italijos. “
Lapkričio 25 d. (ketvirtadienį) festivalį atidarys ambicingas jaunų kūrėjų meno projektas – paroda „VAKuUMAS“, kurioje bandoma įtraukti žiūrovus į eksperimentus ir apčiuopti meno ribas. „Kur baigiasi kūryba ir prasideda menas? O gal tai tas pats?!” – klausia autoriai. Tą patį vakarą žiūrovus pakvies filmo „Atsisveikinimas (Laimingo žmogaus istorija)“ peržiūra ir pokalbis su režisieriumi ir scenarijaus autoriumi Tomu Donela.
Penktadienis – šiuolaikiniam teatrui ir šokio menui skirta diena. Programoje – net trijų teatrų – „Manantiales“ ir „Tranvia“ iš Ispanijos bei Kauno šokio teatro „Aura“ pastatytas jungtinis spektaklis „Atvirų akių panoramos“, be kita ko, skirtas tik vyresniems nei 18 metų žiūrovams. Šis gausus kolektyvas, neskelbiantis kūrėjų vardų, pateiks netikėtą pasirodymą, analizuojantį skirtingas Ispanijos ir Lietuvos situacijas, įkvėptas dviejų Niujorke apsistojusių menininkų istorijomis. Po spektaklio organizatoriai kvies žiūrovus pačius tapti šokėjais, tik jau kitokiame amplua – greit išmokstamų ir uždegančių tradicinių šokių sūkury.
Šiuolaikinio šokio judesio dirbtuvės kvies pažinti kitokį judėjimo būdą ir šeštadienio dieną. Šokio pedagogės Ievos Ginkevičiūtės vedamos dirbtuvės supažindins su šiuolaikiniame šokyje naudojama judėjimo ant žemės technika – „floor work“ – ir originaliomis improvizacijos galimybėmis.
Šeštadienio vakarą laukia paskutinis ir svarbiausias festivalio įvykis – gyvo garso koncertas. Ryškiausi šio festivalio svečiai – kultine tapusi italų grupė „Spiritual Front“ su charizmatiškuoju vokalistu Simone Salvatori. Jau pažįstami iš festivalių „Mėnuo Juodaragis“ ir „Kunigunda Lunaria“, nuoširdieji „Spiritual Front“ vėl sugrįžta į pamiltą Lietuvą, šįkart su šviežiai pasirodžiusiu albumu „Rotten Roma Casino“ ir nauja programa. Italai savo muziką vadina nihilist suicide pop ir meistriškai jungia dekadentišką neo-cabaret, mįslingą neo-folk, jausmingą italų popmuziką bei, žinoma, aistringą tango.
Kitokios muzikos klausytojai jau įsidėmėjo sunkiai nusakomo stiliaus kolektyvą „Vilkduja“, tituluojamą įdomiausia alternatyvios muzikos grupe Lietuvos žemėse, kuri taip pat užlips ant „Verpetų“ scenos. Po žaviu atradimu tapusio albumo „Vakar duona“ ryški eiliuota „Vilkdujos“ magija susikoncentravo į naują šiais metais išleistą CD „Nežinau“.
Šiemet festivalyje koncertuos ir amžinai jauna lietuviško roko grupė „Siela“, kuri, ko gero vienintelė iš alternatyvios muzikos senbuvių, per ilgus gyvavimo metus nepailsta ir nestokoja kūrybinės energijos. Šiemet „Siela“ švenčia grupės 20-metį scenoje ir stebina klausytojus kaip niekad energingais pasirodymais.
Nauju renginio atradimu pretenduoja būti Stambulo bardų dvasios įkvėptas lietuvių kolektyvas „Nefes“, savo muzikoje bandantis atkurti poetišku liūdesiu alsuojantį, sufijų mistikos dvasia dvelkiantį miesto žavesį.
Post-folkloro projektas „Donis“ festivalyje pristatys naują programą ir neseniai leidyklos „Dangus“ išleistą albumą „Kas tave šaukia…“. Koncerte skambės kompozitoriaus Donato Bielkausko subtiliai aranžuotos, jaudinančios lietuvių liaudies karinės-istorinės dainos ir jų prasmės įkvėpta autorinė kūryba. Iškilminga „Donio“ muzika žengs maršų ir valso ritmais, kuriems pritars tiek gausūs akustiniai instrumentai, tiek elektroninės variacijos. „Verpetų“ scenoje „Donis“ žiūrovus nustebins visą sudėtingai daugiasluoksnę muziką atlikdami tik gyvai – ne tik su žymia dainininke Rasa Serra, bet ir gausiu būriu kviestinių muzikantų.
Po aistringo koncerto žiūrovus iki paryčių šokdins DJ Neofolk su įtaigiu neofolk, idm ir triphop grojaraščiu bei lietuviškos muzikos perlais ginkluota DJs Smetona komanda.
Yra dalykų, kurių palaukti verta. Interviu su „Naujajame Baltijos šokyje“ pasirodžiusiu Andriumi Muloku teko laukti mėnesį. Šokėjas ir choreografas, Lietuvos publikai pristatęs prieštaringą savo darbą „Criseless“, tuoj po viešnagės gimtinėje skubėjo į jo namais tapusią Olandiją, o atsakyti į ne vieną po minėtojo performanso kilusį klausimą laiko surado tik viešėdamas Jungtinėse Amerikos valstijose. Jei teko stebėti vaikino pasirodymą, jo tikrai nepamiršote: pradžioje Andrius publikai pasirodė visiškai nuogas (neskaitant peruko bei kepuraitės), vėliau į orą mėtė nešiojamąjį kompiuterį, vaikščiojo su nematomais aukštakulniais, kalbino žiūrovus ir galiausiai viską vainikavo savotišku šokiu užrištomis akimis su vienu iš jų. Noras šokiruoti? Naujo požiūrio paieškos? Humoras? Farsas? O gal – tikrasis menas? Tokie ir panašūs klausimai turbūt kankino ne vieną, tad nusprendėme baigti šias kančias ir paklausti paties Lietuvoje dar mažai žinomo autoriaus.