Search Results for: "50 metų"
Visiems tiems, kurie sako, jog amžino meilė neegzistuoja, turime nepaneigiamų to įrodymų! Jautrioje nuotraukų serijoje „Love Ever After“ fotografė Lauren Fleishman įamžino poras, kurios myli vienas kitą daugiau nei 50 metų.
Vasara – vestuvių metas, o ši puiki šventė yra tikras išbandymas kiekvienai nuotakai, kuri siekia išsirinkti tobuliausią suknelę. Kokias sukneles moterys rinkosi prieš 150 metų?
Šią savaitę sukako 50 metų nuo pirmojo legendinės britų roko grupės „The Rolling Stones“ koncerto. Ta proga dalinamės 50-ia retų fotografijų iš ilgos grupės karjeros.
Lygiai prieš 51 metus Jurijus Aleksejevičius Gagarinas pakilo į kosmosą. Nors tai neabejotinai yra vienas svarbiausių XX amžiaus įvykių, tačiau 1961 metų balandžio 12 dieną apie Gagarino skrydį nežinojo net artimiausi jo žmonės. Gagarinui buvo leista informuoti žmoną Valią, tačiau jis suklaidino ją pameluodamas: esą skrydis numatytas balandžio 14-ąją…
Pačiam žiemos įšalo sūkuryje, jei ne lietuvis į šiltus kraštus, tai šilti kraštai pas mus – Kuba atkeliauja į Lietuvą!
Vasario 4 dieną Bacardi romas švenčia 150 jubiliejų! Vedami nepakartojamos Bacardi istorijos ir Kubos žavesio, populiariausias romas pasaulyje organizuoja įspūdingiausią kubietišką šventę Lietuvoje. Tokio vakarėlio ir gimtadienio šventimo mūsų šalis dar nematė!
Viename žinomiausių klubų Vilniuje LOFTAS vasario 4 dieną yra kuriama mažoji Kubos interpretacija – į kelių šimtų kvadratinių metrų plotą bus sutelkta visa tai, ką geriausio pasauliui gali pasiūlyti ši egzotiška ir muzikali šalis Karibų jūros viduryje.
Renginys neprilygs jokiems standartams – tai bus unikalu ir savita! Kiekviename žingsnyje lankytojo lauks netikėtumai ir penkios autentiškos zonos, kurios palaipsniui transformuosis ir galiausiai taps vientisa erdve.
Jaukus kubietiškas baras, kubietiškų šokių pasirodymai, gyvai atliekamos bossanovos garsai kartu su soliste Giedre („Empti”, „Pieno lazeriai”) – tai tik tai, ką žada pati vakarėlio pradžia.
Kartu su salsos šokių mokyklos pristatymu atsivers naujos erdvės, kuriose visų lankytojų lauks geros emocijos, rimti žaidimai, autentiška fotosesija, ir tikras kubietiškas pasirodymas – solistas Federico atskleis visą Kubos žavesį naujausiame „TABAMI goes Cuba“ projekte! Taip pat NO DJ’s su latino muzikos programa neleis jums nustygti vietoje iki pat paryčių.
Taigi vasario 4 d. visiems puikiai žinomas klubas tapęs “Casa de Bacardi” (liet. Bacardi namai), kviečia į tokį vakarėlį, koks būna tik kartą per 150 metų. Vakaras uždaras ir tik išrinktieji galės patekti į įspūdingiausią vakarėlį (dalyvaukite ir ieškokite galimybių patekti: www.facebook.com/bacardi).
Mokslininkai iš Bristolio universiteto stebėjo vieno seniausių empirinių fizikos dėsnių pažeidimą. Atliktas eksperimentas su purpurine bronza, kuri yra metalas su unikaliomis vienmatėmis elektroninėmis savybėmis. Gauti rezultatai parodė, kad Vydemano-Franco (Wiedemann-Franz) dėsnis nebegalioja. Darbas atspausdintas „Nature” žurnale.
1853 metais du vokiečių fizikai: Gustavas Vydemanas ir Rudolfas Francas, nagrinėjo kelių metalų terminį laidumą, tai yra sistemos šilumos perdavimo gebėjimą. Jie atrado, kad šiluminio ir elektrinio laidumų santykis yra apytiksliai vienodas skirtingiems metalams vienodose temperatūrose.
Šio empiriškai nustatyto dėsnio priežastis tapo aiški praėjusio amžiaus pradžioje tik atradus elektroną bei atėjus kvantinei mechanikai. Elektronas turi sukinį ir krūvį. Elektronams judant metalu, susidaro elektros srovė, nes elektronų judėjimas yra krūvių judėjimas. Taip pat elektronų judėjimas perneša metale ir šilumą. Kadangi elektronai perneša šilumą ir krūvį, tai šiluminio ir elektrinio laidumų santykis nedaug skiriasi skirtingiems metalams.
Per paskutiniuosius šimtą penkiasdešimt metų buvo parodyta, kad Vydemano-Franco dėsnis yra neįprastai stiprus. Ištyrus tūkstančius metalinėmis savybėmis pasižyminčių sistemų, šiluminio ir elektrinio laidumų santykis daugiausia skyrėsi apie penkiasdešimt procentų.
1996 metais amerikos fizikai C. L. Keinas (Kane) ir Metju Fišeris (Matthew Fisher) teoriškai numatė, kad, jei elektronus pririšite prie atskirų atominių grandinių, tai Vydemano-Franco dėsnis nebegalios. Tokiame vienmačiame pasaulyje elektronai sudaro dvi sistemas. Vienoje sistemoje esantys elektronai perneša sukinį, tačiau neperneša krūvio (tokie elektronai vadinami spinonais). Kitoje sistemoje esantys elektronai perneša krūvį, tačiau neperneša sukinio. Jie vadinami holonais. Holonui susidūrus su priemaiša, esančia atomų grandinėje, jis yra atspindimas. Iš kitos pusės, spinonai gali būti tuneliuojami per priemaišą ir tokiu būdu tęsti savo judėjimą. Tai reiškia, kad šiluma yra lengvai perduodama išilgai grandinės, o krūvis nėra pernešamas. Tokiu būdu Vydemano-Franco dėsnis yra pažeidžiamas, ir tuo labiau, kuo žemesnė temperatūra.
Eksperimentuotojų grupė, vadovaujama Naidželio Hasejaus, kuris dirba Bristolio universitete, ištyrė teoretikų numatymus su purpurine bronza. Įdomiausia, kad jie gavo, jog medžiagos šiluminis laidumas yra apie šimtą tūkstančių kartų didesnis nei numato Vydemano-Franco dėsnis, galiojantis kitiems metalams. Šis gautas dėsnio pažeidimas parodo, kokiomis neįprastomis savybėmis pasižymi elektronai vienmačiame pasaulyje. Gauti rezultatai taip pat gali būti svarbūs ir technologinėje perspektyvoje.
Profesorius Hasėjus pasakė: „galima sukurti visiškai vienmates atomų grandines ant medžiagų paviršių ar dvimačių sluoksnių, tokių kaip grafenas. Tačiau trimačiame kietame kūne visados bus tam tikras ryšys tarp atskirų atomų grandinių, ir tai leis elektronams judėti trimatėje erdvėje.“
„Tačiau purpurinės bronzos atveju, ryšys tarp atomų skirtingose grandinėse yra stipriai apribotas. Todėl elektronai yra uždaryti. Gaunamas vienmatis pasaulis trimatėje sistemoje. Pagrindinis tikslas yra atrasti, pavyzdžiui, būdą, naudojant slėgį bei cheminius priedus, kaip būtų galima padidinti galimybę elektronams peršokti į skirtingas atomų grandines. Būtų galima tirti, kaip kinta sukinių ir krūvių būsenos, kai trimatis pasaulis vėl yra atkurtas medžiagoje.“
Vienas seniausių Europoje ir Kauno miesto tarpurkarį simbolizuojantis Aleksoto funikulierius, kuris dėl grėsmės keleivių saugumui praėjusių metų rudenį buvo laikinai uždarytas, kauniečius ir turistus pradžiugins jau šį rudenį.
Unikalią trasporto priemonę eksploatuojanti Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ pirmadienį pasirašė sutartį su UAB „Autokausta“, kuri laimėjo funikulieriaus kelio kapitalinio remonto konkursą.
Pasak AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus Mindaugo Lego, sustabdyti Aleksoto funikulierių paskatino dviejų ekspertizių išvados, kai dėl itin šaltų žiemų bėgių kelio betoninis pagrindas gerokai apiro ir deformavosi. „Vietomis žiojėjo iki 60-70 centimetrų gylio ertmės“, – pasakojo AB „Autrolis“ vadovas M.Legas.
Už 1,26 mln. litų UAB „Autokausta“ parengs Kauno Aleksoto funikulieriaus (kelio kapitalinio remonto (tvarkybos) darbo projektą, atliks kelio remontą, įrengs naujus bėgius ir drenažą, kad gruntiniai vandenys nepaplautų betoninio pagrindo, bei vykdys daug kitų darbų numatytų techniniame projekte. Ekspertų skaičiavimais kelio betoninio pagrindo nereikės remontuoti artimiausius 40-60 metų.
Iki šiol Aleksto funikulierius, kuris Kaune pradėjo veikti 1935 m. gruodžio 6 d., nebuvo atnaujinamas nuo pat jo įrengimo pradžios – daugiau kaip 75 metus. Aleksoto keltuvo statyba tuomet kainavo apie 200 tūkst. litų, o tarpukariu funikulierius per dieną atlikdavo 226 reisus.
Funikulierius niekada nebuvo pelningas, bet juo mielai naudojosi Kauno gyventojai ir miesto svečiai. Nuo Aleksoto kalno atsiveria kvapą gniaužianti panorama į Nemuno ir Neries santaką, Aleksoto tiltą, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio bažnyčias.
Per artimiausius tris mėnesius planuojama atnaujinti ir abu funikulieriaus vagonėlius, talpinančius 25 keleivius. „Stengsimės išsaugoti jų autentiškumą, kad keleiviai pajustų tarpukario dvasią“, – tikino AB „Autrolis“ generalinis direktorius M.Legas.
Neprireiks remontuoti tik keltuvo elektros įrangos, kuri nepriekaištingai veikia nuo tada, kai ją sumontavo Berlyno firma „AEG“, o įrangą pristatė Šveicarijos bendrovė „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“.
M.Legas teigia, kad atnaujinant Aleksoto funikulierių itin sėkmingai bendradarbiaujama su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
„Kartu su jo atstovais rengiame tiek viršutinio, tiek apatinio Aleksoto funikulieriaus paviljonų ir stotelių atnaujinimo projektą ir tikimės gauti finansavimą per įvairias paveldo programas“, – teigė M.Legas.
Moksliniai tyrimai ir paviljonų atnaujinimo projektas kainuos apie 100 tūkst. litų, iš kurių 30 proc. lėšų padengs pats AB „Autrolis“.
Aleksoto funikulierius kartu su Žaliakalnio funikulieriumi (pastarasis veikia nuo 1931 m.) tapo neatsiejamais Kauno miesto, kaip buvusios laikinosios sostinės, simboliais.
2003 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu abu funikulieriai, kurie yra vieninteliai Baltijos šalyse, buvo paskelbti kultūros paminklais.
„Nuo ekstazės iki euforijos. 50 metų kitokio ispaniško kino“ Sesija nr. 3 „Animaciniai eksperimentai: ritmas, šviesa ir spalva“ (46 min.)…
Viso pasaulio moterų numylėtiniui, Holivudo aktoriui Džordžui Kluniui (George Clooney) penktadienį sukanka 50 metų. Jis gali pasigirti dviem „Auksiniais gaubliais”, vienu „Oskaru” bei virtine įsimintinų filmų. Dž. Klunis taip pat yra žinomas kaip režisierius, scenaristas ir prodiuseris. 1997 ir 2006 metais jis išrinktas seksualiausiu pasaulio vyru.
Vis dėl to daugeliui žiniasklaidos priemonių svarbesni ne Dž. Klunio pasiekimai kine, o jo meilės gyvenimas – vaikų neturintis aktorius laikomas amžinu viengungiu.
Kino žvaigždė nuo 2009-ųjų palaiko artimus ryšius su itale Elizabeta Kanalis (Elisabetta Canalis). Tačiau vestuvių varpų artimiausiu metu nereiktų tikėtis. Dž. Klunis buvo kartą vedęs, tačiau jo santuoka su aktore Talija Balsam (Talia Balsam) nutrūko prieš daugelį metų.
Ilgametį ryšį, Dž. Klunis, regis, palaikė tik su savo kiaulaite Maksu (Max), kuri nugaišo 2006-aisiais būdama 18-os metų. Dž. Klunis jųdviejų ryšį pokštaudamas vadino ilgiausiu savo gyvenime. „Šeimai kurti man trūksta atsidavimo ir kantrybės”, – sakydavo jis.
Dž. Klunis gimė Kentukio valstijoje. Jo šeima buvo susijusi su pramogų verslu. Tėvas vedė pramoginę TV laidą, o teta buvo žinoma džiazo atlikėja.
Po keleto ne itin žinomų vaidmenų Dž Klunio populiarumas pradėjo augti praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, kai jis suvaidino JAV seriale „Ligoninės priimamasis” („Emergency Room”). Tada aktorius jau buvo įpusėjęs ketvirtąją dešimtį.
Anot aktoriaus, dėl sėkmės šiame seriale jis šiandien gali kurti filmus, kurie artimi jo širdžiai.
Vaidmeniu juostoje „Nuo sutemų iki aušros („From Dusk Till Dawn”) dešimtajame dešimtmetyje prasidėjo ir Dž. Klunio karjera didžiajame ekrane. Po to jis vaidino tokiuose skirtinguose filmuose, kaip „Vieną gražią dieną”, „Betmenas ir Robinas”, „O, broli, kur tu?”, „Pražūtinga audra”.
Didžiulio populiarumo sulaukė „Oušeno” trilogija. Jis vadino ne viename režisieriaus Stiveno Soderbergo (Steven Soderbergh) filme. Už vaidmenį juostoje „Sirijana” aktorius gavo prestižinį „Oskarą”. „Oskarui” jis buvo nominuotas ir už darbą juostose „Maiklo Kleitono sukurta tiesa” bei „Viskas ore”.
Šiandien švenčiama Kosmonautikos diena, kurios metu Jurijus Gagarinas gali virsti „besišlapinančiu berniuku“, virtualaus muziejaus šeimininku ar tiesiog tapti net 462 vakarėlių žvaigžde.