Search Results for: "Aš žudysiu"
Ar kada nors pagalvojote, kaip jaučiasi valgomas maistas? Ne? O štai Holivudo chuliganas Sethas Rogenas („Dabar jau tikrai šikna“, „Mari Huanos ekspresas“, „Kaimynai“) pagalvojo. Su keliais bičiuliais parašė scenarijų ir sukūrė pirmąjį istorijoje kompiuterinį animacinį filmą, užsidirbusį N-16 reitingą. Negana to, kad po seanso į dešreles ar morkas jau niekad nežiūrėsite taip, kaip anksčiau, juosta tiesiog prikimšta nešvankių, nekorektiškų ir įžeidžių juokelių.
Pagrindinė romano „Second Life. Gyvenimas tinkle“ veikėja – autorės alter ego – išsinuomoja butą, atsiriboja nuo išorinio pasaulio ir įninka į pažinčių bei pokalbių svetaines. Čia ji užsiregistruoja įvairiomis tapatybėmis ir veiksmas įsibėgėja – mezgasi virtualios pažintys, plėtojasi virtualūs santykiai…
Šią savaitę vykusios rinkodaros ir reklamos konferencijos „Password 2012“ metu buvo paskelbti rinkodaros pasiekimų konkurso laureatai. Pagrindinį prizą mažo biudžeto rinkodaros kampanijų kategorijoje pelnė LNDT 72-ojo sezono pristatymo kampanija „Naujo poveikio sezonas“.
Šio rinkodaros pasiekimų konkurso laimėtojus renka komisija, atsižvelgdama į tris kriterijus: kūrybinė kampanijos ir medijos planavimo strategijos bei pasiekti rinkodaros rezultatai.
Naujo LNDT sezono pristatymo kampanija, vykdyta 2011 m. rugpjūčio pabaigoje, išgarsėjo dėl joje naudojamų radikalių šūkių „Aš žudysiu“, „Aš emigruosiu“. Sostinės savivaldybei uždraudus Vilniaus gatvėse eksponuoti kampanijos plakatus, teatro reklama sukėlė dar didesnes diskusijas ir žiniasklaidoje per dvi savaites buvo paminėta daugiau negu 20 kartų.
„Džiugu, jog ši visokeriopo dėmesio – teatralų, žiniasklaidos, visuomenės – sulaukusi reklaminė kampanija neliko nepastebėta rinkodaros specialistų. Toks profesionalų įvertinimas mums yra geriausias įrodymas, jog pasirinkta teatro komunikacijos strategija yra ne tik matoma, bet ir iš tiesų veikia“, – kalbėjo LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Reklamoje LNDT „Naujo poveikio sezono“ įvaizdį atspindėjo trys personažai – žvaigžde tapti norintis kunigas, apie emigraciją svarstantis policininkas ir užguita namų šeimininkė, grasinanti žudyti. Jie pasirodė lauko reklamos plakatuose, spaudos maketuose, interneto užsklandose ir vaizdo klipuose. Personažai buvo sukurti iliustruojant būsimų naujo sezono premjerinių spektaklių „Fundamentalistai“ (rež. J. Vaitkus), „Išvarymas“ (rež. O. Koršunovas) ir „Chaosas“ (rež. Y. Ross) gvildenamas temas.
2010 m. pabaigoje LNDT vadovu tapus Martynui Budraičiui, buvo parengta ir pradėta sistemingai įgyvendinti teatro atnaujinimo strategija: atnaujintas spektaklių repertuaras, į aktorių trupę pritraukti nauji veidai, įkurtas rinkodaros skyrius, išgryninta nacionalinės Lietuvos teatro scenos misija, tikslai ir uždaviniai, suformuota teatro meninė kryptis. Šie pokyčiai visuomenei buvo pristatyti 2011 m. rugpjūčio viduryje startavus „naujo poveikio sezono“ rinkodaros kampanijai.
„Naujo poveikio sezono“ rinkodaros kampanija nešė žinią, jog nuo šiol teatras bus atviras šiuolaikinės visuomenės aktualijoms, diskutuos apie čia ir dabar vykstančius reiškinius ir eis koja kojon su šiuolaikinio žiūrovo gyvenimo realijomis. Be to, šia kampanija buvo siekta plėsti teatro teatro auditoriją, pritraukti skirtingų amžiaus grupių žiūrovus ir didinti bilietų pardavimus.
Preliminariais LNDT skaičiavimais lyginant 71-ojo ir 72-ojo sezonų rugpjūčio – kovo mėnesių rezultatus, pajamos išaugo apie 30 proc. ir iki 20 proc. padidėjo žiūrovų skaičius salėse.
Didelio žiniasklaidos, rinkodaros specialistų ir teatro bendruomenės dėmesio sulaukusią reklaminę kampaniją teatrui sukurti padėjo reklamos agentūra „Love Agency“ (projektą įgyvendinę specialistai šiuo metu dirba bendrovėse „The XX“ ir „New Agency“). Kampanijos nuotraukas kūrė fotografų studija „creep fotografai“, vaizdo klipus – studija „Idee Fixe“.
LNDT informacija
Vilniuje pasirodę vieno teatro reklamos plakatai, kuriuose vaizduojamas moters veidas ir užrašas didelėmis raidėmis „Aš žudysiu“, sukėlė prieštaringų diskusijų tarp Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narių. Dalies jų teigimu, mokslo metų pradžios išvakarėse ši sostinės gatvėse pasirodžiusi reklama yra neetiška ir jai turėjo būti pasirinkti kiti reklamos kanalai, nepasiekiantys jautriausios visuomenės dalies – vaikų ir paauglių.
„Natūralu, kad marketingo specialistai siekia pritraukti kuo didesnį vartotojų dėmesį, tačiau dažnai tai daroma bet kokiomis priemonėmis, pamirštant elementarias etikos normas, – sako LiMA valdybos narys Rytis Buračas. – Tokia komunikacija silpnina visa tai, ką investavome į akcijas prieš smurtą, prievartą ir patyčias“. Jaunąją kartą saugome nuo žalingo reklamos poveikio, galioja nemažai apribojimų bet kokiam kenksmingam turiniui – pavyzdžiui, smurtą vaizduojanti televizijos programa žymima ženklu „N-18“. R. Buračo teigimu, neturėtume taikyti išimčių informacijai, kuri pasiekia per reklamos priemones – ypač tas, kurios skelbiamos visiems prieinamoje vietoje, ir gali žaloti vaikų bei paauglių psichologiją.
LiMA nario Giedriaus Morkūno įsitikinimu, kalbinė konstrukcija „Aš žudysiu“ yra psichologiškai labai paveiki: „Įsivaizduokite, kaip tokia reklama gali paveikti maištaujančio amžiaus jaunuolius, kurie yra pilni pykčio ant aplinkinio pasaulio?“. Marketingo specialisto nuomone, ši reklama – socialiai neatsakingo projekto pavyzdys, nes neįvertintas jos poveikis skirtingoms žmonių grupėms gali sukelti liūdnų pasekmių.
Jam antrina ir LiMA valdybos narys Saulius Kazlauskas, teigiantis, jog šokiruojantys elementai reklamoje, ypač socialinėje, gali būti naudojami, bet tai turi būti daroma itin apgalvotai ir atsakingai. „Kontraversiškas vaizdas turėtų būti panaudotas taip, kad nekeltų dviprasmiškų minčių, skatintų pozityvias nuostatas ar elgsenos formavimą. Spektaklio reklamoje būtent to ir trūksta. Joje žudymas tiesiog pateikiamas kaip norma, o normalumo įspūdį dar labiau sustiprina patrauklios, elegantiškos ir tvarkingos moters nuotrauka“.
„Vis dėlto reklama gali būti geras būdas skatinti tėvus kalbėtis su vaikais, atsakyti į jiems kylančius klausimus, – sako LiMA narė Rūta Elijošaitytė. – Jei bijosime įtraukti visuomenę į diskusijas, ji ir nepasistūmės į priekį – šie plakatai skatina pasidomėti, kodėl naudojamos būtent tokios drastiškos priemonės, ką norima pasakyti rodomais vaizdais bei žodžiais“. Anot R. Elijošaitytės, daugelis gerų, kažko pamatinio išmokančių meno kūrinių būna sukrečiantys, tragiški, juose žudoma ir mirštama, tačiau niekas nesako, kad tai yra blogai.
Didelė Lietuvos marketingo asociacijos narių dalis vieningai sutarė, kad spektaklio reklama yra išliekanti atmintyje ir kelianti diskusijas, tačiau jai reikėtų rinktis kitus komunikacijos kanalus, skirtus suaugusiems, bet ne gatves, kuriose prieš mokslo metų pradžią gausu vaikų bei paauglių.
Daugiau negu 2000 istorijų – tokia, deja, gausi besitęsiančio projekto „Unbreakable“ apimtis. Prieš dvejus metus jo sumanytoja Grace Brown pradėjo fotografuoti seksualinės prievartos aukas, laikančias plakatus su savo skriaudėjų citatomis. Pristatome nedidelę šio projekto, siekiančio per meną gydyti sielos žaisdas, dalį.
Skoningas nuo tokių smulkmenų kaip programėlės iki joje pateikiamų filmų, mažas kaip kavos puodelis, bet stiprus kaip pastarųjų savaičių speigas – taip būtų galima apibūdinti devintąjį prancūziškų filmų festivalį „Žiemos ekranai“. Šiek tiek poetiškai, bet kaip dar gali nuteikti šios šalies kinas? Ypač trumpi susitikimai prieš seansus su vienu iš jo grandų Otaru Joselianiu, kuriais šį savaitgalį džiugino festivalio organizatoriai.
Turbūt tų, kurie tiesiog dievina legendinį grupės „Nirvana“ lyderį ir sielą Kurtą Cobainą yra gerokai daugiau nei tų, kurie nieko apie jį negirdėjo. Dar 1994-ųjų balandį pasaulį palikęs muzikantas pasėjo dvejonių ne tik dėl savo mirties aplinkybių, bet ir paliko daug klaustukų, menkai žinomų momentų savo biografijoje. Šiandien jums pristatome 10 galbūt dar negirdėtų faktų apie Kurto Cobaino gyvenimą.
Kurto Cobaino kūnas su nukreiptu į smakrą šautuvo vamzdžiu rastas 1994 m. balandžio 8 d. Buvo nustatyta, kad jis mirė balandžio 5 d., tačiau, kaip teigia medikai, tai galėjo atsitikti 24 valandomis vėliau ar anksčiau. K. Cobainu gyvenu jau antrą savaitę. Pabaigusi jo, šiemet lietuvių kalbą išleistą 2001 m. biografiją dėmesio vertais faktais dalinuosi su Laikas.lt skaitytojais šiandien, kuomet galbūt jis ir sunaikino save paskutinį kartą.