Search Results for: "A. Vasiljevas"
Kruopščiai parengtą parodą „Du mados šimtmečiai” penktadienį Vilniuje pristatęs mados istorikas ir kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas sako, kad surinkti dešimtis tūkstančių senovinių suknelių, kostiumų ir aksesuarų kainuoja ne tik didelius pinigus, bet ir daug valios pastangų, tačiau rezultatas atperka visus sunkumus.
Idėją Vilniuje įkurti pirmą ir didžiausią Rytų Europoje mados muziejų puoselėjantis A. Vasiljevas trečioje savo kolekcijos parodoje Lietuvoje pristato per šešiasdešimt 1820-1940 metų istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapybos darbų, taikomosios dailės kūrinių. Naujosios parodos akcentai – 1900-1945 metais sukurtų nuotakų suknelių paradas ir istorinė Lietuvos mados fotografija.
Visus metus veiksianti paroda, pasak A. Vasiljevo, nebus statiška ir iki šių metų pabaigos gerokai išsiplės – čia bus eksponuojama mada nuo baroko laikotarpio iki pat XX a. pabaigos. Spalio mėnesį į Vilnių iš Rygos turėtų atkeliauti dar viena šios kolekcijos paroda „Nuo mini iki maksi”.
Iki šiol Vilniuje A. Vasiljevas surengė karalienės Viktorijos laikų ir „art deco” stiliaus mados parodas, kurios, pasak kolekcininko, buvo gausiai lankomos ir liudija, kad ir dvidešimt pirmajame amžiuje visuomenė, ypač moteriškoji jos dalis, labai domisi mados istorija.
Naujausioje parodoje daugiau kaip pusė eksponatų – dar nematyti ankstesnėse parodose, o pačios vertingiausios suknelės ir aksesuarai šįkart apsaugoti stiklu, mat, pasak kolekcininko, lankytojai neatsispiria pagundai pačiupinėti trapius istorinius mados liudininkus.
Parodą iliustruoja padidintos antikvarinės nuotraukos iš privačių A. Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, įvairių laikotarpių portretai, puikiai atspindintys įvairių metų mados tendencijas.
Plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, lektorius A. Vasiljevas sako, kad pirmąją istorinę devynioliktojo amžiaus suknelę iš pirklių šeimos palikuonių nusipirko būdamas šešiolikos metų Rusijoje, kurioje gyveno iki persikeldamas į Paryžių.
„Rusijoje iki šiol vyrauja pagoniškas paprotys išmesti mirusiųjų artimųjų drabužius, todėl labai mažai istorinių kostiumų išsaugota. Socializmas – pagrindinis istorinio kostiumo priešas, nes žmonės gyveno ankštuose butuose, neturėjo kuo apsirengti, todėl persisiūdavo senus apdarus. Daugiausia istorinės mados reliktų galima rasti Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur rengiami didžiuliai istorinių drabužių išpardavimai, ypač bankrutavus muziejams”, – pasakoja kolekcininkas.
Jis pripažįsta, kad tokiai didelei kolekcijai sukaupti būtina turėti didelį kapitalą, mat ypač daug kainuoja sukneles išsaugoti, jas restauruoti, pervežant sumokėti muito mokesčius ir kita.
„Aistra kolekcionuoti gali būti tik turint finansinių galimybių. Surinkti tai, ką matote, reikalauja didelių valios pastangų, bet rezultatas labai malonus”, – pripažįsta A. Vasiljevas.
„Nors šioje parodoje pristatomi drabužiai iš Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Rusijos, JAV ir kitų šalių, tačiau Lietuvos didmiesčių turtingi miestiečiai tikrai vilkėjo panašius rūbus, taigi ši paroda – ir Lietuvos kultūros istorijos dalis”, – teigia A. Vasiljevas, kviečiantis pasižiūrėti, kaip rengėsi senieji Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio gyventojai.
Paroda „Du mados šimtmečiai” Taikomosios dailės muziejuje lankytojų lauks iki 2012 m. rugsėjo 9 dienos.
Ketvirtą kartą vykusi šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS’13 buvo ypač sėkminga – čia dalyvavę 50 meno galerijų iš 11 pasaulio šalių pardavė daugiau kaip 100 kūrinių beveik už pusę milijono litų. Dėl 40 darbų dar vyksta derybos.
Garsiausių praėjusio amžiaus Paryžiaus mados namų kūrinių parodą Vilniuje ketvirtadienį pristato mados istorikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas.
Įspūdingoje parodoje „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada” Taikomosios dailės muziejuje – per septyniasdešimt praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio suknelių, kostiumėlių, daugiau kaip 200 aksesuarų, parodos fone – per 60 išdidintų mados fotografijų.
„Visa paroda skiriama permainingai septinto dešimtmečio madai ir pristato retus garsiausių kūrėjų aukštosios mados drabužius. Parodoje galima pamatyti itin prabangių modelių, sukurtų 1960 metais, taip pat 1963-1968 metų futuristinės mados, formomis ir spalvomis orientuotos į kosmosą, pavyzdžių, sukurtų iš metalizuotų audinių, puoštų metalo detalėmis.
Prasidėjęs karas Vietname pakeitė mados kryptį – į madą atėjo hipių pamėgti Indijos, Nepalo, Maroko folkloro kostiumus primenantys drabužiai ir Rytų tautų gyvensena besižavintis stilius, psichodeliniai suknelių raštai. Po 1968 metų pavasarį Paryžiuje įvykusios studentų revoliucijos garsiausieji mados namai prarado dalį nuolatinių klientų, paplito pigūs drabužiai, vyrų ir moterų stilius suvienodino vadinamoji „unisex” mada.
A. Vasiljevo kolekcijos parodoje po senojo Arsenalo skliautais galima pamatyti originalius garsiųjų Paryžiaus mados salonų rūbus – kostiumėlius, sukneles, apsiaustus, paltus, taip pat to meto mados galvos apdangalus, avalynę, papuošalus, aksesuarus.
Tarp išskirtinių eksponatų – legendinės Majos Pliseckajos kostiumėlis, kurį primabalerinai padovanojo pati Koko Šanel (Coco Chanel), taip pat Holivudo kino aktorių, tarp jų – Loren Bakal (Lauren Bacall) dėvėtos suknelės, buvusios JAV pirmosios damos Žaklin Kenedi (Jacqueline Kennedy) asmeninio dizainerio sukurta suknelė ir kt.
Parodų lankytojai jau turėjo progos Vilniuje pamatyti ne vieną įspūdingą A. Vasiljevo parodą: „Karalienės Viktorijos laikų mada”, „Art deco stilius (1918-1939)”. Taikomosios dailės muziejuje vis dar veikia paroda „Du mados šimtmečiai”, kurioje žymusis menininkas rodo itin retus 1820-1940 m. moterų kostiumus ir daugybę moterims bei vyrams skirtų aksesuarų, parodą papildo fotografijos, grafikos ir tapybos darbai.
Paroda Vilniuje perkelta iš Rygos dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus ir veiks visus metus, o vėliau keliaus pas Venecijos (Italija) žiūrovus.
Vasario 20 d. LNOBT kviečia į L. A. Minkuso baletą Don Kichotas, kuriame Bazilį ir Kitri šoks kviestinės žvaigždės: Viktoras Iščiukas iš Kijevo ir Irina Surneva iš Maskvos.
Šis spektaklis mūsų teatre rodomas 241 kartą, ir nuolat sulaukia susižavėjusių žiūrovų aplodismentų. Choreografas V. Vasiljevas, pastatęs šį baletą mūsų teatre, yra pasakęs: „Kiek žiūrovų žavėjosi šiuo baletu, juokėsi ir džiūgavo dėl jo herojų nuotykių! Kiek kritikų širdo dėl didžiojo Cervanteso kūrinio profanavimo ir triuškino spektaklio muziką į šipulius…” Ir iš tiesų, tai vienas mėgstamiausių spektaklių ne tik mūsų teatre. Žinoma, neverta čia ieškoti M. Cervanteso romano išminties ar vaizdų gilumos, tačiau baletas to ir nesiekia. Turtinga, žaižaruojanti choreografija, melodinga, pilna ispaniškų motyvų temperamentinga muzika, patraukli, spalvinga choreografija – puiki pramoga, visada laukiama žiūrovų dėl savo romantinės pasaulėjautos, naivaus, bet neįveikiamo tikėjimo gėriu ir žmoniškumu. Tačiau tai nereiškia, kad šokėjai scenoje tiesiog linksminasi… Anaiptol! Sudėtinga ir bravūriška choreografija reikalauja maksimalaus meistriškumo ir virtuoziškumo. Tad džiugu, kad vasario 20 d. mūsų scenoje pagrindinius vaidmenis šoks puikūs solistai.
Viktoras Iščiukas (g. 1983) – Ukrainos Taraso Ševčenkos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus. Baigė Kijevo Sergijaus Lifaro šokio akademiją (2001), Tarptautinių konkursų diplomantas (Budapešte, 1998) ir prizininkas – aukso medalis Sankt Pelene, Vienoje (abu 1999), Maskvoje (2005). Šoka pagrindines klasikinių ir šiuolaikinių baletų partijas: Bazilis Don Kichote, Albertas Žizel, Ali ir Lankidemas Korsare, Romeo Romeo ir Džuljetoje, Princas Pelenėje, Miegančiojoje gražuolėje ir Spragtuke, solinės partijos George’o Balanchino Taranteloje, Pas-de-deux, Stars and Stripes.
Irina Surneva – Maskvos baleto trupės International Ballet Theatre primabalerina ir meno vadovė. Maskvos valstybinės choreografijos akademijos absolventė (1993). Karjerą pradėjo kaip Maskvos didžiojo teatro Jurijaus Grigorovičiaus baleto trupės primabalerina, šoko K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, Majos Pliseckajos kvietimu – Rusijos imperatoriškajame balete, 2003 m. tapo Rusijos nusipelniusia meno veikėja. Kaip kviestinė primabalerina šoko JAV, Izraelio, Japonijos, Meksikos, Prancūzijos ir kitų šalių baleto scenose.
Pelnė laurų tarptautiniuose baleto konkursuose: sidabro medalis Maskvoje (1997), bronzos medaliai Majos Pliseckajos konkurse Sankt Peterburge (1998) ir šiuolaikinio šokio konkurse Nagojoje (Japonija, 1999), specialus Grigorovičiaus prizas kaip geriausiai partnerei Maskvos baleto konkurse (2005).
Repertuare – pagrindiniai klasikinių ir šiuolaikinių baletų (Balanchino Tarantela, Maurice’o Béjart’o Bahte, Karmen) vaidmenys.
Puikiai visiems žinomas mados specialistas ir kolekcionierius Aleksandras Vasiljevas atidavė dar vieną duoklę mados istorijai – Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, penktadienį pradėjo veikti paroda ‚ART DECO stilius (1918 – 1939)”.
Regis, atsakymas į šitą klausimą yra akivaizdus – jį galima rasti bent jau Vilniaus daugiabučių liftuose bei laiptinėse, viešuosiuose tualetuose, užrašytą ant šiukšlių konteinerių ar mokyklų rūbinių sienų – „Rap is cool“.