Search Results for: "Aku Louhimies"
Toliau dalijuosi įspūdžiais iš „Scanoramos“. Šį kartą du filmai, pamatyti vienas po kito, abu Suomijos režisierių ir labai skirtingi, tad norisi aptarti juos kartu: „Aštuoniukė“ ir „Viskas, ką darome iš meilės“.
Tik prasidėję metai neleis nuobodžiauti gero kino mėgėjams – jau sausio 10-14 d. į „Skalvijos” bei „Pasakos“ ekranus atkeliaus vieno ryškiausių šių dienų suomių režisierių Aku Louhimies filmai. Tačiau ne tik jie – pristatyti savo kūrybos ir pabendrauti su žiūrovais atvyksta ir pats kūrėjas.
Nuo mažumės svajojęs būti kino režisieriumi ir šia svajone iki šiol sekantis suomis Aku Louhimies atvyksta pristatyti savo filmų vilniečiams . Jau ketvirtadienį jo filmų retrospektyvą kino teatre „Pasaka“ atvers „Sušalusi žemė“ („Paha maa“, 2005), prieš 7 metus „Scanoramos“ žiūrovų išrinkta geriausia festivalio juosta ir tarptautiniu mastu režisieriui pelniusi bene daugiausiai apdovanojimų.
Rubrika „Kino pusryčiai“ atsinaujindavo kiekvieną antradienį. Ir taip visus. Tiesa, kartais ji būdavo perkeliama į kitą dieną dėl, pavyzdžiui, antradienio vakarą vykstančios apžvelgti joje norimo filmo premjeros. Tai išimtiniai atvejai, tačiau sekusiems kino naujienas antradienio rytas būdavo tas laikas, kai gerdami kavą jie galėdavo perskaityti filmo apžvalgą, sudalyvauti konkurse ir galbūt laimėti bilietą į filmą ar jo atributikos, sužinoti kažką naujo ar komentaruose paneigti tai, kas rašoma. Sulaukdavau ir asmeniu žinučių, iš prašančiųjų nenusišnekėti arba, atvirkščiai padėkojančių už suteiktas rekomendacijas. Tai tik įrodo, kad rubrika gyva. Gyvuos ji ir ateinančiais metais. Tačiau prieš atverčiant naująjį puslapį, dera apibendrinti senąjį. Leidau sau išskirti keletą filmų, kuriuos išvydau būtent kino festivalių metų. Kiekvienas pasirinkimas, žinoma, turi argumentą ir yra jo vertas.
Toliau dalinamės įspūdžiais iš „Scanoramos“. Šįkart apie uždarymo filmą, kodiniu pavadinimu „Kon-Tiki“.
„Skandinavijos režisieriai užtikrintai kuria aukštos meninės vertės kiną“, – teigia Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė. Jau šį ketvirtadienį, lapkričio 7 dieną, prasidėsiantis festivalis programoje „Naujienos iš Šiaurės“ pristatys naujausius ir geriausius Šiaurės Europos autorių darbus. Jie, anot organizatorių, originaliai pažvelgs į paprastų žmonių kasdienes problemas ir geresnio gyvenimo paieškas.
„Rodysime tai, ką verta žiūrėti, kas privers mąstyti, jausti, prisiminti ir kalbėti. Filmai užduos klausimų ir įžiebs troškimą ieškoti atsakymų. Nepataikausime žiūrovui – tai pagrindinis mūsų principas – bet kartu su juo leisimės į ne visada lengvą ir netikėtumų pilną kino kelią“, – taip lapkričio 7 dieną prasidėsiantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“ apibūdina Gražina Arlickaitė, jo direktorė.
Vilniaus tarptautinis kino festivalis, priklausantis ART kino teatrų ir festivalių konfederacijai CICAE, buvo pakviestas į tarptautinį Festroia kino festivalį Portugalijoje. Netoli Lisabonos įsikūrusiame Setubalyje „Kino pavasario“ atstovė drauge su kitais CICAE nariais vertino Festroia festivalio konkursinės programos filmus ir vienam jų skyrė specialų CICAE art Cinema apdovanojimą.
Praėjusią savaitę Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti Mariaus Ivaškevičiaus filmas „Santa“. Apie rekordines jo peržiūras spaudoje pranešimų nematyti, apie ką garsiai šūkavo paskutinių lietuviškų filmų – „Kaip pavogti žmoną“ ir „Redirected“ – kūrėjai. Jų kontekste „Santa“ itin subtilus, emocingas ir tvarkingas. Pabandysiu trumpai pagrįsti kodėl?