Search Results for: "Andrius Lekavičius"
Pirmadienio popietę Vilniaus kino teatre „Vingis” įvyko filmo „Mes už… Lietuvą!“ spaudos konferencija. Tiek filmo režisierius Andrius Lekavičius, tiek ir visa kūrybinė grupė bei aktoriais virtę Lietuvos krepšininkai, neslėpė jaudulio, kuris juos aplanko prieš būsimą premjerą.
Istorinis Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011”), vykęs 2011 metų vasarą Lietuvoje, įprasmintas ne tik krepšinio sirgalių prisiminimuose, bet ir kino juostoje. Anot filmo režisieriaus, filmo scenarijų prieš čempionatą buvo daug. Ir nors taip trokšto medalio Lietuvos krepšininkai neiškovojo, tauta jų nepasmerkė, o filmo kūrėjai pasistengė parodyti kitą šio svarbaus įvykio pusę.
Dokumentinis filmas apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius žada atskleisti tikruosius krepšininkų jausmus, išgyvenimus, kurie juos lydėjo viso čempionato metu. Filmo šūkis: „Trijų milijonų likimas priklauso nuo 12-os žaidėjų”. Filmo režisierius sako, kad ši frazė apibendrina visą lietuvių būseną, kai į aikštę išeina krepšinio rinktinė kovoti dėl Lietuvos garbės. „Kai vyrai žaidžia už Lietuvą, bent jau porai valandų lietuviams gyvenimas sustoja, o kokios nuotaikos bus po rungtynių, priklauso nuo aikštelėje žaidžiančių krepšininkų pastangų”, – sako filmo režisierius A. Lekavičius.
Krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra tikino, kad filmavimas normalaus jų treniruočių bei rungtynių eigos netrikdė. Treneriui pritarė ir į konferenciją atvykę žaidėjai Jonas Valančiūnas bei Robertas Javtokas. Vien žaidimu besirūpinantys krepšininkai prisipažino, kad jie pamiršdavo, jog aplink juos sukiojasi kameros, kurios bando užfiksuoti kiekvieną jų emociją.
Nuotaikingų siužeto nukrypimų, anot filmo režisieriaus, netrūko. Linksmieji filmo personažai, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Režisierius pajuokavo, kad kai šie nutrauks savo krepšininkų karjerą, galėtų dirbti aktoriais.
Konferencijos metu nebuvo pamirštas ir jauniausias rinktinės žaidėjas Jonas Valančiūnas, kuris sekmadienį atšventė 20-ąjį gimtadienį gimtadienį. Šia proga J. Valančiūnui kūrybinė grupė įteikė tortą bei bilietą į išankstinę filmo premjerą. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui, žaidžiančiam 17 numeriu, simboliškai buvo įteikta 17 vieta kino teatre.
Režisierius prisipažino, kad vienas daugiausiai jį įkvėpusių filmo personažų – treneris Kęstutis Kemzūra. A. Lekavičių sužavėjo vyriausiojo rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros uždegančios kalbos. Pasiteiravus K. Kemzūros, iš kur šis semiasi įkvėpimo žaidėjus įkvepiančioms kalbos, šis buvo atviras: „Nemanau, kad mano kalbos kažkokios ypatingos. Paprasčiausiai kalbu tai, kuo pats tikiu”, – teigė K. Kemzūra.
Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo užkulisių dalyvis – vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis. Paklaustas, ar rūbinėje nuolat iš paskos sekiojanti kamera netrikdė vyrų, L. Kunigėlis tikina, kad nei komandos vyrai, nei treneris K. Kemzūra griežta cenzūra neužsiėmė. „Jeigu jau būdavo kažkas tokio, išjungdavau kamerą, arba vėliau pasikalbėdavome su treneriais ir nutardavome – galima tai dėti į filmą, ar ne. Bet tokių atvejų buvo gal vienas ar du, ne daugiau“, – tikina L. Kunigėlis.
Pasiteiravus A. Lekavičiaus, kokia yra filmo kulminacinė vieta, režisierius buvo atviras: „Lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus yra vienas iš jautriausių filmo vietų”, – pasakojo režisierius A. Lekavičius, kuris pripažino, kad ne tik nuotaikingų, bet ir graudžių scenų filmui netrūko. Nepaisant parodytų krepšininkų išgyvenimų bei ašarų, režisierius tikino, jog filmas yra su laiminga pergale, mat, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos tęsinys – Londone vyksianti olimpiada.
Filmas apie krepšinio rinktinės gyvenimą kino teatrus pasieks gegužės 31-ąją.
„Nuo pirmos klasės, kai tik pradėjau žaisti krepšinį, svajojau būti krepšininku. Didžiausia bausmė būdavo žinoti, kad jei blogai mokysiuos, tėvai neleis į treniruotę. Iš pradžių ir gerai mokiausi, bet mokslai man visuomet buvo antroje vietoje po krepšinio“, – dokumentiniame filme „Mes už… Lietuvą!“ (rež. Andrius Lekavičius) atvirai apie mokyklą ir išsipildžiusią svajonę tapti krepšininku kalba Mantas Kalnietis.
Sėkmingai atlikti paskutinius pasiruošimo nacionalinei premjerai darbus galima ir esant beveik 6 tūkst. km atstumu nuo Lietuvos. Tuo įsitikino pirmosios juostos apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius „Mes už… Lietuvą!“ režisierius Andrius Lekavičius, šiuo metu studijuojantis ir dirbantis Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre.
„Iki didžiosios premjeros likus kiek mažiau nei pusantro mėnesio, daugelis darbų juda į pabaigą. Jau braukau kalendoriuje dienas – norisi pamatyti krepšininkų reakcijas, išgirsti jų įspūdžius. Neslėpsiu, kad vidinis jauduliukas yra, vis dėlto nacionalinė rinktinė – daugeliui lietuvių šventas reikalas. Ypač laukiu trenerio Kęstučio Kemzūros, kuris dėl savo žmogiškų savybių tapo mano autoritetu, nuomonės“, – prisipažįsta A. Lekavičius, į Lietuvą sugrįšiantis prieš pat premjerą.
Iškart po Europos čempionato,
Paskutinę pavasario dieną Lietuvos krepšinio sirgalių laukia neeilinis įvykis – pirmojo dokumentinio filmo apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius premjera. Filmo „Mes už… Lietuvą!“ kūrėjai šiandien oficialiai patvirtino, jog nacionalinė premjera visoje Lietuvoje įvyks gegužės 31 dieną.
Keli šimtai valandų unikalios filmuotos medžiagos sugulė į pramoginį pusantros valandos filmą. Jis prasideda kadrais iš bronzinio 2010 m. pasaulio čempionato Turkijoje, o pagrindiniai filmavimo darbai buvo atlikti praėjusiais metais Lietuvoje vykusio Europos čempionato metu.
„Iki šiol nebuvo sukurta pilno metražo filmo apie mūsų šalies krepšinio rinktinę ,,iš vidaus“. Sutikite, kad dažniausiai matoma tik fasadinė pusė – aikštelėje kovojantys ar su žurnalistais kalbantys krepšininkai. Tačiau kokios mintys kirba jų galvose po treniruočių, kaip jie išgyvena pralaimėjimus ar švenčia pergales – to niekas nežino. Norėjome parodyti, kokie iš tikrųjų yra Lietuvos herojai, ką mąsto bene pagrindiniai mūsų tautą vienijantys žmonės. Šių klausimų vedami ryžomės rinktinės ,,virtuvę“ filmuoti Lietuvoje vykusio čempionato metu“, – pasakoja filmo režisierius Andrius Lekavičius.
Kiekvienam lietuviui žinomu šūkiu „Mes už… Lietuvą!“ pavadintame filme apstu krepšininkų juokelių, nesuvaidintų emocijų ir ypač nuoširdžių pašnekesių, kurie dažniausiai likdavo „ne žiniasklaidai“. Žiūrovai išvys uždegančias ir niekur negirdėtas vyriausiojo rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros kalbas, kadrus iš komandos rūbinės, procedūrų kambario, „prakaitu nuplautas“ akimirkas iš pasirengimo stovyklų ir treniruočių salių.
„Mes už… Lietuvą!“ kūrėjai, apsiginklavę modernia filmavimo įranga, keletą mėnesių sekė kiekvieną krepšininkų judesį – nuo liepą prasidėjusios pirmosios stovyklos Druskininkuose iki paskutinių sirgalių palaikymo šūksnių ir užvertų autobuso durų po paskutinės dvikovos Europos čempionate.
Pasak filmo režisieriaus A. Lekavičiaus, didžiausias iššūkis filmuojant buvo netrukdyti rinktinei ir kartu viską užfiksuoti iš kuo arčiau.
,,Visa filmavimo komanda buvome tarsi nematomi. Kameras tvirtinome rinktinės autobuse, persirengimo ir pasitarimų kambariuose. Teko bėgioti paskui krepšininkus su kameromis, kurios buvo pritvirtintos prie krūtinės. Neabejojame, kad žiūrėdami filmą sirgaliai jausis tarsi rinktinės rūbinėje sėdėtų šalia Jono Valančiūno ar treniruotės metu bėgtų paskui Robertą Javtoką“, – filmavimo įspūdžiais trumpai pasidalijo režisierius.
Filmo kūrėjai žada, kad gegužės 31-ąją visoje Lietuvoje vienu metu pradedamas rodyti filmas bus didelė staigmena ne tik krepšinio sirgaliams, bet ir patiems krepšininkams, kurie filmą tuomet išvys taip pat pirmą kartą.
Apie filmą „Mes už… Lietuvą!“:
Nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v=hlppIbBWcDo
Vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys, šūviai ir šaltos kaip plienas desantininkų akys; kitoje – lietuviškos patriotinės dainos, padrąsinantys šūksniai ir nebylus kibimasis už rankų, sudarant apsauginį žiedą iš žmonių kūnų. Pirmasis lietuviškas virtualios realybės (VR) patirties projektas žiūrovus perkels į 1991 m. sausio 13-osios įvykių sūkurį. Šiuo metu vykdomi projekto parengiamieji darbai, premjera numatyta 2018 m. sausio 13-ąją.
Projekto „Cinetrain“ Rusijoje metu kartu su tarptautine komanda lietuvių operatoriaus Sauliaus Lukoševičiaus praeitą žiemą nufilmuotas filmas „Žiema“ (Zima) pelnė du prizus viename svarbiausių Europos kino festivalių – rugpjūtį vykusiame 66-ajame tarptautiniame Lokarno kino festivalyje.
Kino, reklamos, komunikacijos, kompiuterinių žaidimų, animacijos, IT, literatūros specialistai, mobiliųjų programėlių kūrėjai, audiovizualinio turinio platintojai, televizijų atstovai ir šiaip besistengiantieji visuomet viena koja būti peržengę rytojaus slenkstį praėjusią darbo savaitę užbaigė „Menų spaustuvėje“.
Šios savaitės pabaigoje Vilniuje vyksiančioje susikertančių medijų konferencijoje – kūrybinėse dirbtuvėse „Cross Media Zen“ paskaitas skaitys pasaulinį pripažinimą pelnę interaktyvių projektų specialistai iš Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Danijos bei kitų Europos šalių. Patirtimi, įžvalgomis ir patarimais apie šiuolaikinių medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes jie dalinsis su Lietuvos audiovizualininės industrijos, IT, animacijos, reklamos, marketingo ir komunikacijos atstovais.
Filmas „Mes už… Lietuvą!“ kalba ne tik apie krepšinį, tai juosta apie vienybę, kuri iš aikštės persikelia į tribūnas bei pamažu užvaldo visą šalį.
Robertas Javtokas nutaiso rūsčią veido miną ir žvelgia į tolumą lyg iš ten atjotų priešai. Mosuodamas kardą Mantas Kalnietis bando perteikti, kad visi nemirtingieji turi jo bijoti. Krepšininkai – kino filmų herojai? Neįprasta, tačiau tai tiesa.